2 nuotr.Britų dienraštis „The Guardian" atskleidė, kad Tarptautinis fondas Ukrainai, kuriame dalyvauja ir Lietuva, Ukrainai vis dar nepardavė daugiau kaip pusės paramos, viršijančios milijardą eurų. Dėl tokios situacijos kritikuojama fondą valdanti Jungtinė Karalystė.
Žurnalistai atskleidė, kad iš viso fondas, kurį valdo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, Ukrainai paskirstė tik apie 468 milijonus eurų, o tai yra mažiau nei pusė sumos, kurią į fondą sunešė jam priklausančios valstybės. Fondo administratorė tikina, kad taip yra dėl biurokratinių kliūčių ir prisipažįsta, kad dalis paramos Ukrainą gali pasiekti tik kitais metais.
Fondas nuolat susilaukia kritikos, kad karinė pagalba, kuriai ir skirtas fondas, Ukrainą pasiekia per lėtai. Ši parama naudojama ginklų pirkimui ir tiekimui Ukrainai.
Jungtinės Karalystės pareigūnai teigia, kad tiekimas stringa dėl įmonių, dalyvaujančių konkursuose, gausos, mat reikalinga patikrinti visas sutartis.
Kritiką dėl tokio veikimo fondui išsakė ir Jungtinės Karalystės šešėlinis gynybos sekretorius John Healey.
Jis, kaip skelbia „The Guardian", apkaltino fondą per lėtu veikimu ir ragino procesą paspartinti: „Jungtinė Karalystė remia Ukrainą kovoje prieš Rusijos agresiją, tačiau Rusijai stiprinant atakas, Ukrainos sąjungininkai taip pat turi paspartinti karinę paramą. Vietoj to, Jungtinės Karalystės Vyriausybė veikia per lėtai tiekdama karinę įrangą ukrainiečiams".
Tarptautinis fondas Ukrainai (IFU) buvo įkurtas 2022 m. rugpjūtį su tikslu finansuoti karinius mokymus ir įrangos tiekimą Ukrainai. Tai turėjo būti „lankstus, mažos biurokratijos fondas", į kurį įsijungė tokios šalys kaip Norvegija, Nyderlandai, Danija, Švedija ir Lietuva. Jungtinės Karalystės politikai tikina, kad į fondą norėtų jungtis ir daugiau šalių, tačiau paramos skirstymo tempai gali atgrasyti šalis.
Kaip skelbia „The Guardian", beveik pusę visos fondo paramos skyrė Jungtinė Karalystė, Danija skyrė daugiau kaip 150 mln. eurų, Islandija - daugiau kaip 3 mln. eurų, Lietuva - beveik 6 mln. eurų, Nyderlandai - beveik 110 mln. eurų, Norvegija - beveik 140 mln. eurų, Švedija ir Australija - po 30 mln. eurų, Naujoji Zelandija - daugiau kaip 4 mln. eurų.
Taigi Lietuva yra tarp mažiausiai prisidėjusių donorių.
Paskutinį kartą apie dalyvavimą fonde Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM) skelbė pernai birželį, kai buvo pranešta, kad Lietuva su sąjungininkėmis perka Ukrainai oro gynybos pajėgumų už 107,5 mln. eurų. Lietuvos įnašas - 6 mln. eurų.
„Lietuva nuolat suranda įvairių būdų remti Ukrainą. Septynių šalių perkami oro gynybos pajėgumai sustiprins Ukrainos gebėjimą apsaugoti kritinę infrastruktūrą, civilius gyventojus ir karinį personalą", - tuomet sakė dabar jau buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak KAM, oro gynybos pajėgumų Ukrainai pirkimas yra pirmasis iš penkių numatomų paramos paketų pagal antrąjį Tarptautinio fondo Ukrainai (IFU) pirkimų etapą. Tuomet septynios šalys sąjungininkės ir partnerės į šį Jungtinės Karalystės administruojamą fondą buvo surinkusios beveik 608 mln. eurų.
„IFU yra pavyzdys, kaip bendradarbiaudami su sąjungininkais galime vieningai stiprinti Ukrainą ir kovoti su barbariška Rusijos agresija", - tuomet sakė Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace‘as, dalyvavęs trečiadienį Amsterdame vykusiame prie IFU prisidedančių šalių gynybos ministrų susitikime.
