Australijos kova su „korona" tęsiasi

Miestai - „ugnyje"

Nors su koronavirusu pasaulis kovoja daugiau negu pusantrų metų, naujausias jo proveržis Sidnėjuje nepasirengusią užklupo ne tik valstijos, bet ir šalies valdžią. Niekas nesitikėjo, kad pusantrų metų nuo pasaulio atsiribojusiose ir taip viruso plitimą nusprendusioje stabdyti šalyje kils tikras gaisras. Skelbiama, jog vienas žmogus - tarptautinį ekipažą į oro uostą gabenęs vairuotojas - sugebėjo „pasidalinti" virusu su daugiau kaip 12 tūkst. Naujojo Pietų Velso gyventojų.

Rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje Sidnėjus kasdien mušė viruso plitimo rekordus. Ir tai vyko nepaisant, jog mieste buvo įvesta komendanto valanda, iš namų leista išeiti tik vienam šeimos nariui, visur ir visada reikalaujama dėvėti kaukes, o nuo savo būsto leista nutolti tik per penkis kilometrus. Gatvėse patruliavo žmonių dokumentus tikrinę ir namų palikimo priežastis nustatinėję pareigūnai. Tiems pareigūnams buvo suteikta teisė ateiti į žmonių namus ir tikrinti, ar visi šeimos nariai vietoje.

Panaši situacija susiklostė ir trečiąją pandemijos bangą išgyvenančiame Melburne. Daugiau negu 200 dienų uždarytas buvęs miestas dėl naujų koronaviruso proveržių vėl buvo izoliuotas.

Kaip ir buvo galima tikėtis, tokia valdžios politika išvargino šalies gyventojus - per Australiją nuvilnijo masinės protesto akcijos. Pirmą kartą Melburno istorijoje policija panaudojo specialiąsias priemones - dujas ir gumines kulkas. Per rugpjūčio pabaigoje kilusius neramumus 260 žmonių buvo sulaikyta, 7 pareigūnai atsidūrė ligoninėje. Valstijos valdžia pripažįsta, kad tokios priemonės nėra geros, tačiau niekas nesugeba pasiūlyti jokių alternatyvų.

Melburnas, kuriame praėjusią savaitę vyko susidūrimai tarp protestuojančių statybininkų ir policijos, yra labiausiai uždarytas pasaulio miestas. Australijos policija prieš naujais suvaržymais nepatenkintus ir dėl to į gatves išėjusius statybininkus panaudojo gumines kulkas, ašarines dujas bei gausias riaušių malšinimo pajėgas. Mieste karantinas, jeigu valdžia nepersigalvos, pratęstas iki šių metų spalio 26 dienos.

Įdomu, jog užsikrėtimų skaičius auga, nepaisant to, jog dar liepą australų mokslininkai visus tikino, jog paskiepijus 70-80 proc. šalies gyventojų susidarytų draudimus leidžiantis atšaukti kolektyvinis imunitetas. Kita vertus, vis daugiau australų abejoja tokiais mokslininkų teiginiais, o valdžiai prieš metus suteiktas pasitikėjimo kreditas baigia ištirpti. Tai lemia, kad, nepaisant maždaug 3,4 tūkst. eurų siekiančių baudų, žmonės vis dažniau išeina į gatves ir protestuoja prieš taikomas ribojimo priemones. Jų nusivylimą didina ne tik augantis infekuotųjų skaičius, bet ir dėl uždarymų žlungantys verslai. Dalis turtingųjų gali sau leisti užsitęsusias atostogas, tačiau tie, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, skubiai turi ieškoti išeities, nes nei nuomojamų būstų savininkai, nei bankai nuolaidų skolininkams nežada.

Problemų turi ir maisto prekių parduotuvių savininkai. Daugelio Pietų Velso prekyviečių lentynos tuščios - tolimųjų reisų vairuotojai, protestuodami prieš naujus ribojimus, atsisako dirbti, o sandėliuose buvusias atsargas žmonės jau išpirko.

Rugsėjo 27-ąją šalyje buvo fiksuota beveik 1,4 tūkst. naujų atvejų, 13 žmonių mirė.

Vidiniai konfliktai

Tarsi problemų būtų maža, skirtingas požiūris į kovos su virusu priemones suskaldė ir pačią šalį. Dar 2020-aisiais savo sienas uždariusios valstijos pareiškė, kad neatvers jų net tada, kai bus paskiepyta 70 proc. ar net daugiau Australijos gyventojų. Šalies vakaruose ir šiaurėje koronavirusas suvaldytas, tačiau kitų regionų gyventojai patekti ten negali.

Šalies premjeras Skotas Morisonas (Scott Morrison) pripažįsta, kad dalis regionų baiminasi, jog atvėrus sienas vėl ims augti infekuotų asmenų skaičius, tačiau atėjo laikas šias baimes įveikti.

„Laikas įprasti virusą vertinti taip, kaip ir kitus, su kuriais jau seniai kartu gyvename. Pasiekėme etapą, kai reikia nustoti fokusuoti dėmesį į naujų atvejų skaičių, o labiau rūpintis hospitalizacija ir gydymu bei sveikatos apsaugos sistemos paruošimu naujiems pacientams. Jeigu neatversime sienų paskiepiję 70-80 proc. visuomenės, tai kada?" - visiems rūpimą klausimą uždavė premjeras.

Ar federalinei valdžiai pavyks rasti bendrą kalbą su regionine, parodys laikas. Netrukus Australija pasieks suplanuotas skiepijimo apimtis ir tuomet regionų valdžioms teks atšaukti ribojimus. Šalies Sveikatos apsaugos ministerija prognozuoja, jog iki spalio pabaigos paskiepyti bus ne mažiau 70 proc. australų, iki lapkričio šis rodiklis turėtų pasiekti 80 proc.

Padėtis tikrai bloga

Lietuvoje gyvenantis australas Džonas Kevlei (John Kewley) „Vakaro žinioms" patvirtino, kad situacija Australijoje, kur sveikatos apsaugos sistema yra padalinta tarp federalinės ir valstijų valdžių, tikrai yra sudėtinga.

„Ribojimų apstu. Nemažai žmonių vis dar negali atvykti į Australiją dėl uždarytų sienų. Tie, kas atvyksta, priversti izoliuotis. Ribojamas ir vietos gyventojų judėjimas. Australijos vyriausybė nepateikė sprendimo dėl to, kurie užsienyje išduoti vakcinacijos pasai bus pripažįstami. Tai pat ji dar nenusprendė, kokios karantino išimtys bus taikomos su kitų šalių vakcinacijos pasais atvykstantiems asmenims", - pasakojo Dž.Kevlei.

Tie, kam visgi leidžiama atvykti ar sugrįžti į Australiją, pagal dabar galiojančią tvarką privalo 14 dienų karantinuotis ir reguliariai testuotis. Priverstinis gyvenimas karantinavimosi vietoje, vadinamosiose karantino stovyklose, asmeniui kainuoja maždaug 1500 eurų. Stovyklų gyventojai faktiškai neturi jokios laisvės ir dviem savaitėms tampa savotiškais sistemos įkaitais. Užfiksavus karantino režimo pažeidimus, privalomas „poilsis" gali būti pratęstas dar 10 dienų.

Australas neslėpė ir to, jog šalies vyriausybė pavėlavo su vakcinų užsakymu, todėl vakcinacijos tempai šalyje nuolat mažėja.

„Akivaizdu, kad naujiems iššūkiams nebuvo tinkamai pasirengta. Dalis valstijų ir toliau nori laikyti sienas uždarytas. Žiūrint teisiškai, tokie sprendimai prieštarauja Konstitucijai, tačiau net šalies Aukščiausiasis teismas nusprendė į tai nesikišti", - atviravo australas.