Azartiniai lošimai - galvos skausmas ne tik Lietuvai

Azartinių lošimų problema politikus pradėjo dominti po rezonansinių pastarojo meto istorijų. Visų pirma „pasistengė" Šarūnas Stepukonis - buvęs „BaltCap Infrastructure Fund" partneris, kuris vasarį buvo sulaikytas Vilniuje, įtarus apie 40 mln. eurų kapitalo fondo (į kurį investavo ir privačių pensijų kaupimo bendrovės) lėšų pasisavinimu ir pralošimu kazino.

Taip pat Justas Džiugelis, dabar jau buvęs Seimo konservatorius, kuris buvo priverstas iš frakcijos pasitraukti po kilusių skandalų dėl parlamentinių lėšų keisto taškymo bei dėl įtartinų ryšių su lošimų lobistais. Ir dar šokiruoja skaičiai: per 6 metus lošimuose statoma suma Lietuvoje išaugo nuo maždaug 1 mlrd. iki 2 mlrd. eurų per metus.

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius atliko analizę, koks azartinių lošimų reguliavimas, reklamos ribojimai ir lošėjų apsaugos priemonės yra kai kuriose ES valstybėse. Azartinių lošimų reguliavimas atskirose ES valstybėse skiriasi nuo gana liberalaus (pavyzdžiui, Švedijoje) iki gana griežto (pavyzdžiui Belgijoje, Italijoje, Latvijoje, Suomijoje). Tyrime akcentuoja,a kad pastaruoju metu azartinių lošimų reklamos didesnio suvaržymo keliu pasuko ne viena ES valstybė narė.

Lošimų reklamos ribojamos įvairiai - kai kur, pavyzdžiui, reklama televizijoje ir radijuje draudžiama dienos metu, kai kurios valstybės draudžia azartinių lošimų reklamą tam tikrose vietose - arti mokymo įstaigų ir pan., arba tokią reklamą leidžia vykdyti tik lošimų įstaigose ir prie lošimo įstaigų. Dalis valstybių taip pat draudžia azartinių lošimų reklamą sporto varžybų transliacijų metu ir tam tikrą laiko tarpą (pavyzdžiui, 15 min.) iki varžybų transliacijos pradžios.

Beje, tik nedaugelis valstybių aiškiai apibrėžia draudimą lošti iš skolintų pinigų (pavyzdžiui, Danija). Švedijoje ir Latvijoje yra nustatytas draudimas patiems lošimų organizatoriams siūlyti lošėjams skolinti pinigus. „Vakaro žinios" pateikia kelis įdomiausius lošimų reglamentavimo atvejus atskirose valstybėse.

Airija

Lažybų kontoros negali būti steigiamos šalia mokyklų, maldos namų. Atsakinga institucija taip pat gali atsisakyti suteikti licenciją lažybų kontorai vykdyti veiklą gyvenamųjų namų teritorijoje bei žmonių susibūrimo vietose. Šalia lažybų vietų negali būti skelbiama jokia informacija, kuri reklamuotų galimybę išlošti ar kitaip skatintų asmenis lošti. Panašios taisyklės yra taikomos ir žirgų bei šunų lenktynių organizatoriams.

Vieno lošimo metu asmuo negali laimėti didesnės nei 3 000 eurų sumos, tokiu būdu apribojant lošėjo lūkesčius, skatinančius rizikuoti neadekvačiai didelėmis sumomis. Nuo lošimo priklausantiems asmenims yra prieinamos nemokamos konsultacijos ir psichologinė pagalba.

Austrija

Federalinė valdžia turi monopolio teisę į didelių lošimo namų steigimą ir lošimo organizavimą - fizinių kazino lošimo namų steigimas šalyje yra smarkiai apribotas.

Kazino gali lošti tik 18 metų sulaukęs asmuo. Kazino vadovybė gali neleisti asmeniui lankytis kazino nenurodydama priežasčių. Jeigu kazino personalui kyla pagrįstų įtarimų, jog lėšų suma, kuria lošia asmuo, viršija asmens pajamų dydį, kazino vadovybė privalo patikrinti informaciją apie asmenį per atsakingas kredito institucijas.

Belgija

Dalyvauti azartiniuose lošimuose galima tik nuo 21 metų. Uždrausta azartinių lošimų reklama radijuje, televizijoje, kine, spaudoje, internete, socialinėse platformose ir viešosiose vietose, nuo 2025 m. azartinių lošimų reklama bus draudžiama ir sporto renginių vietose, nuo 2028 m. azartinių lošimų organizatoriams bus draudžiama remti sporto komandas ir sporto renginius.

Čekija

Azartiniai lošimai negali būti organizuojamai mokymo, socialinių paslaugų įstaigose, vaikų ir jaunimo poilsio vietose, sveikatos apsaugos įstaigose, religinių apeigų vietose ir bet kokiose viešųjų paslaugų teikimo vietose. Lošimo sumos ribojamos tik savanoriškai: asmuo gali pasirinkti, kiek statymų gali atlikti per dieną arba per mėnesį, pralošiamą sumą per mėnesį, prisijungimų prie elektroninių lošimų platformos per mėnesį skaičių ir pan.

Danija

Lošiant lošimo automatais, nustatyta, jog vieno žaidimo statymas yra 1 krona, o didžiausias laimėjimas yra apribotas iki 600 kronų. Tačiau šios ribos negalioja paprastai gerokai didesnių sumų žaidimams, tokiems, kaip pokeris ar ruletė. Nors Danijoje amžiaus riba lošti internete yra 18 metų, praėjusiais metais internete lošė 15 proc. 15-17 metų amžiaus vaikų.

Estija

Asmenims iki 21 metų amžiaus draudžiama lošti azartinius lošimus, taip pat būti vietose, kuriose tokie lošimai vyksta. Žaidimo lošimo automatais metu automatas negali išduoti didesnio laimėjimo grynaisiais pinigais nei 2 000 eurų.

Ispanija

Azartinių lošimų reklama televizijoje ir kitose audio vizualinėse medijose yra leidžiama tik nuo 1 val. nakties iki 5 val. ryto; draudžiama azartinių lošimų reklamai pasitelkti įžymius žmones.

Italija

Lošimo organizatoriai privalo sudaryti sąlygas lošiantiems asmenims nustatyti lošimo limitus ir depozito, įnešamo į lošimo sąskaitą, limitą. Iš anksto nenustačius lošimo limito bei depozito limito, asmeniui neleidžiama pradėti lošimo.

Latvija

Azartinių lošimų salonai negali būti įrengiami tam tikrose vietose: mokymo įstaigose, turguose, prekybos vietose, kultūros įstaigose, traukinių ir autobusų stotyse, oro uostuose, išskyrus tokias vietas, kurios yra atskirtos nuo pagrindinių viešųjų erdvių ir turi atskirą įėjimą. Lošimo salonai taip pat negali būti įrengiami baruose ir kavinėse, išskyrus barus ir kavines veikiančias pačiuose lošimo salonuose, taip pat pastatuose, kuriuose tas pats įėjimas naudojamas patekti į gyvenamąsias patalpas - butus, apartamentus, viešbučio numerius ir pan.

Kalbant apie azartinių lošimų reklamos ribojimą, pažymėtina, jog Latvija yra viena iš nedaugelio valstybių, kurioje azartinių lošimų reklama yra draudžiama.

Lenkija

Visi kazino, bingo salonų ir lošimo automatų salonų lankytojai prieš įeidami turi užsiregistruoti. Taikomi fizinio atstumo reikalavimai lošimo salonams - ne mažiau nei 100 m nuo mokymo įstaigų, vaikų darželių, kulto pastatų bei ne mažiau kaip 50 m nuo kitų lošimo salonų.

Nyderlandai

Lošėjai turi nustatyti mėnesio lošimų limitus, kurie internetiniuose lošimuose ribojami iki 350 eurų. Jei asmuo nori nustatyti didesnį limitą, lošimo organizatorius turi „tiesiogiai susisiekti" su asmeniu ir pasikalbėti su juo apie lošimo rizikas.

Suomija

Asmuo gali praloši iki 500 eurų per dieną, 2 000 eurų per mėnesį, 15 000 eurų per metus.

Švedija

Lošimų organizatoriai privalo turėti lankytojų registrą - draudžiama lošti anonimiškai.

Licencijos turėtojas, teikiantis kazino žaidimus internetu, internetinį bingo ir kompiuterinius lošimo automatus, savo svetainėje taip pat turi suteikti žaidėjams galimybę nedelsiant 24 valandoms pašalinti save iš tokio lošimo („Panikos mygtukas").

Vokietija

Lošėjai taip pat turi galimybę pasinaudoti „Panikos mygtuku" ir uždrausti sau lošti internetinėse platformose 24 val. laikotarpiui.