1 nuotr.Trečiadienį Azijos rinkos vėl smuktelėjo, prekiautojams nerimaujant dėl Donaldo Trumpo prezidentavimo poveikio Kinijos ir pasaulio ekonomikai: baiminamasi, kad respublikono politika gali vėl pakurstyti ir JAV infliaciją.
Perspektyva, kad sumažinus mokesčius, įvedus importo tarifus ir atsisakius reguliavimo vėl išaugs kainos, suteikė naują impulsą doleriui, kuris po D. Trumpo pergalės rinkimuose praėjusią savaitę nenustoja kilti.
Prekybininkai taip pat stebi bitkoiną, kuris pirmą kartą vos neperžengė 90 tūkst. dolerių ribos. Lažinamasi, kad jis pasieks 100 tūkst. dolerių dėl D. Trumpo kampanijos pažadų palaikyti kriptovaliutas.
Magnatui susigrąžinus Baltuosius rūmus, Azijos rinkos iš pradžių sujudo, tačiau šią savaitę nuslopo, nes pradeda aiškėti jo kabineto sudėtis.
Pagarsėjusių Kinijos „vanagų“ paskyrimas į pagrindinius postus pakurstė susirūpinimą dėl dar vieno alinančio prekybos karo tarp šių dviejų supervalstybių.
„Prognozuojame, kad dabartinis JAV importui iš Kinijos taikomas tarifas padidės iki maždaug 40 procentų“, – teigė „Moody's Analytics“ analitikas Harry Murphy Cruise.
„Tai būtų praktiškai dvigubai didesnis tarifas už dabartinį ir panašus į tą, kurį matėme per pirmąjį prekybos karą. Tikėtina, kad kaip derybų svertas bus pasitelkiamas grasinimas taikyti vis didesnius tarifus, galbūt ir iki 60 procentų, – sakė jis agentūrai AFP. – Kinija beveik neabejotinai pasektų Amerikos pavyzdžiu ir pati įvestų ne mažesnius tarifus.“
Dar vieno konflikto grėsmė kyla Pekinui stengiantis išjudinti Kinijos ekonomikos augimą: rugsėjo pabaigoje jis pristatė visą eilę priemonių, tačiau penktadienį paskelbęs ilgai lauktą pranešimą prekeivius paliko nusivylusius.
Netikrumas dėl perspektyvų 2025-aisiais darė neigiamą įtaką daugeliui Azijos akcijų: Honkongo, Tokijo, Sidnėjaus, Seulo, Taipėjaus, Velingtono ir Mumbajaus kursai šviečia raudonai.
Vis dėlto Šanchajaus, Singapūro, Manilos ir Bankoko akcijos brango, o Londone atsidarius biržai buvo pakilusios. Paryžiaus ir Frankfurto biržų atidarymo metu jos buvo sumažėjusios.
Pardavimai prasidėjo po neigiamų Volstrito rodiklių, kur visi trys pagrindiniai indeksai prekybą baigė šviesdami raudonai, investuotojams pagaliau atsikvėpus po savaitę trukusio rekordinio augimo.
Bitkoino vertė nesikeitė – 87 654 dolerių.
Dolerio kursas tęsė prieaugį, euro atžvilgiu pasiekęs vienerių metų aukštumas, o jenos atžvilgiu sugrįžęs prie kiek daugiau nei 155 jenų.
„Žaliaskvernis“ brango, nes po D. Trumpo pergalės prekeiviai sumažino statymus dėl Federalinio rezervų banko palūkanų normų mažinimo: iki birželio mėnesio dabar numatomi vos du, palyginus su keturiais, prognozuotais prieš rinkimus, rašo „Bloomberg“.
Dabar daugiausia dėmesio skiriama vėliau šią dieną išaiškėsiantiems svarbiausiems JAV spalio mėnesio vartotojų kainų duomenims, kurie, lyginant su ankstesniu mėnesiu, turėtų būti šiek tiek didesni.
Šie duomenys bus atidžiai analizuojami bandant prognozuoti, kokie bus centrinio banko planai dėl skolinimosi išlaidų, kai gruodžio mėnesį jo nariai vėl susirinks į posėdį. Praėjusią savaitę jis sumažino palūkanų normas 25 baziniais punktais. Rugsėjį jos buvo sumažintos visais 50 punktų – pirmą kartą nuo pandemijos pradžios.
