Jungtinės Karalystės karalius Karolis (Charles) III ir ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Keir Starmer) susidurs su reikalavimais sumokėti 261 mlrd. JAV dolerių siekiančią reparaciją.
„RadarOnline.com" teigimu, šį mėnesį vyksiančiame Sandraugos viršūnių susitikime dalyvausiančių JK lyderių greičiausiai bus paprašyta sumokėti už šalies dalyvavimą vergų prekyboje.
Barbadoso ministrė pirmininkė Mija Motlei (Mia Mottley) JT pabrėžė, kad reparacijos už vergiją ir kolonializmą turėtų būti pasaulinio teisingumo atkūrimo dalis. M.Motlei šį mėnesį Londone susitiko su Karoliu III, kad pasikalbėtų prieš artėjantį 56 valstybių Sandraugos susitikimą. Ji gyrė monarchą už tai, kad JK vergovės istorija tapo diskusija, tačiau Bakingamo rūmai atsisakė atskleisti jų pokalbio turinį.
Pasak šaltinių, karalius į savo šeimos sąsajas su vergove žiūrėjo labai rimtai, kadangi paaiškėjo, jog karalius Vilhelmas III turėjo Karališkosios Afrikos bendrovės akcijų. 1689 m. datuojame dokumente, kurį karališkajame archyve rado Virdžinijoje gyvenantis istorikas Brukas Niumanas (Brooke Newman), nurodoma, kad gubernatorius Edvardas Kolstonas (Edward Colston) Viljamui iš Oranžo pardavė įmonės akcijų už 1300 JAV dolerių.
Rūmų atstovas atskleidė: „Jo Didenybė praėjusiais metais Sandraugos vyriausybių vadovams Ruandoje teigė, jog negali išmatuoti savo liūdesio dėl daugybės žmonių kančių ir toliau gilinasi į suvokimą apie ilgalaikį vergijos poveikį."
Taip pat buvo nurodyta, kad karališkieji rūmai yra nepriklausomo tyrimų projekto, pradėto praėjusių metų spalį, partneriai. Jis, be kitų klausimų, tiria Didžiosios Britanijos monarchijos ir transatlantinės prekybos vergais ryšius XVII ir XVIII a.
Rūmų atstovas pridūrė: „Rūmai remia šį tyrimą, suteikdami prieigą prie karališkosios kolekcijos ir karališkųjų archyvų."
Reparacijų sąskaitos už britų dalyvavimą transatlantinėje vergų prekyboje apskaičiavimai labai skiriasi ir svyruoja nuo 261 mlrd. iki stulbinančių 24 trln. JAV dolerių.
Užsienio reikalų sekretorius Deividas Lamis (David Lammy), kurio protėviai galėjo būti prekybos vergais aukomis, išreiškė solidarumą su raginimais atlyginti žalą, pabrėždamas būtinybę spręsti skausmingą imperializmo ir vergovės epochos palikimą.
Taip pat straipsnyje nurodoma, kad kolonijinės eros statulų griovimas ir reparacinio teisingumo siekis atspindi platesnį judėjimą link istorinio teisingumo, susijusio su JK kolonijine praeitimi, atkūrimo.