Bulgarija: kelių blokada ir siekis nušalinti vyriausybę

Susitarimas tenkino ne visus

Maždaug prieš savaitę Bulgarijos Vyriausybė skubos tvarka patvirtinto šalies energetikos sektoriaus pertvarkos planus. Remiantis jais, iki 2025 metų turėjo būti uždarytos visos anglies šachtos ir anglį kaip kurą naudojančios termofikacinės elektrinės, patenkinančios apie 52 proc. (kitų šaltinių teigimu - 37 proc.) šalies energetinių poreikių. Šie planai buvo pateikti Briuseliui tikintis gauti iš ES 1,8 mlrd. eurų uždaromų įmonių pertvarkymui.

Toks valdžios elgesys netruko sulaukti atsakomosios šachtininkų bei juos palaikančių kitų sektorių darbuotojų reakcijos ir Bulgarijoje prasidėjo kelių blokada.

Spalio 4 d. pasirodė informacija apie tai, jog valdančiosios parlamento daugumos deputatai pritarė Vyriausybės ir dalies protestuojančių energetikų susitarimui. Jis formaliai patenkino protesto dalyvių poreikius, kadangi buvo užtikrinta, jog artimiausiais metais energetinis sektorius bei anglimi kūrenamos elektrinės galės netrukdomos dirbti ir bus išsaugota daugiau negu 100 tūkst. darbo vietų.

Prieš susitarimą pasisakė šalies opozicija, kurios vertinimu, valdžios veiksmai yra ne kas kita, kaip nuosprendis nepriklausomai ir stabiliai bulgariškai energetikai, kuri, nepaisant susitarimų, bus likviduojama. Specialistų vertinimu, sugriovus dabartinį Bulgarijos energetinį sektorių ir sunaikinus angkliakasybos pramonę, jos atkurti nebepavyktų.

Kelių blokada bus tęsiama

Nepaisant pasiekto susitarimo, pagrindiniai Bulgarijos magistraliniai keliai ir toliau blokuojami. Susitarimui nepritariantys protestuotojai pareiškė, kad nesitrauks tol, kol valdžia atšauks praėjusią savaitę Europos Komisijai pateiktus teritorinius perėjimo prie energetikos be anglies naudojimo planus.

„Manipuliacijomis politikams pavyko suskaldyti angliakasybos regionų darbininkus, - nurodė Bulgarijos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacija. - Teiginys, kad susitarimas su valdžia neatspindi protestuotojų reikalavimų, kuriuos esą išprovokavo nuolatinis delsimas priimti sprendimą dėl „žaliojo kurso", yra visiškas melas."

Nori nušalinti

Valdančiųjų veiksmams nepritarianti opoziciją, kurią sudaro partijos „Vozroždenie" („Atgimimas"), „Est takoj narod" („Yra tokia tauta") ir „Bulgarų socialistinė partija už Bulgariją" šalies Liaudies susirinkimui pateikė pasiūlymą balsuoti dėl nepasitikėjimo Vyriausybe. Apie tai pranešė televizijos kanalas „Nova".

Remiantis įstatymais, šis klausimas turi būti apsvarstytas per 3-7 dienas nuo jo pateikimo. Nepasitikėjimui bus pritarta, jeigu už tai nubalsuos mažiausiai 121 deputatas iš 240. Opozicinės partijos turi 71 balsą, todėl realių galimybių nušalinti Nikolajaus Denkovo vyriausybę jos neturi. Nepaisant to, ekspertai prognozuoja karštus ginčus.

Prarandami pinigai

Bulgarija angliakasybos regionų pertvarkai iš EK tikėjosi gauti 1,8 mlrd. eurų, tačiau šiems planams pasipriešino opozicija ir profesinės sąjungos.

Pagal pradinius Teritorinius planus, kuriuos ir reikalauja atšaukti protestuotojai, angliakasybos regionuose po šachtų užarymo turėtų būti sukurta 15 000 naujų darbo vietų. Taip pat valdžia žadėjo po 75 000 eurų kiekvienam, sutikusiam persikvalifikuoti, darbininkui. Tik nebuvo patikslinta, kuo galėtų tapti visą gyvenimą anglį kasęs šachtininkas.

Tiems, kurie nesutiks persikvalifikuoti, buvo žadamos darbo vietos valstybinėse institucijose, atsakingose už „žaliosios" energetikos diegimą.

Tiesiogiai angliakasybos srityje dirba 12 000 žmonių, tačiau įvertinus susijusių įmonių ir termofikacinių elektrinių darbuotojų skaičių, šiame sektoriuje darbuojasi daugiau negu 100 tūkst. Bulgarija yra labai priklausoma nuo šios pramonės srities, patenkinančios arti pusės šalies energetinių poreikių.

Pasiūlymą dėl šalies energetinio sektoriaus dekarbonizacijos Sofija Briuseliui turėjo pateikti dar birželį, bet kadangi to padaryta nebuvo, šalis iš ES numatyto finansavimo jau prarado 100 mln. eurų. Jeigu strateginiai planai nebus patvirtinti, Bulgarija praras visą perėjimui prie „žaliojo kurso" numatytą europinį finansavimą.