Šeštadienį Danija pareiškė, kad jai nepatiko JAV viceprezidento J. D. Vance'o pasisakymo „tonas“, kai jis per vizitą Grenlandijoje pareiškė, kad Kopenhaga nepakankamai padarė dėl šios strategiškai svarbios salos, išteklių turtingos Danijos teritorijos, kurios trokšta JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Esame atviri kritikai, bet leiskite man būti visiškai atviram, mums nepatinka tonas, kuriuo ji pateikiama“, – socialiniame tinkle X parašė užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas.
„Taip nekalbama su artima sąjungininke, o aš vis dar laikau Daniją ir JAV artimomis sąjungininkėmis“, – sakė jis.
J. D. Vance'as taip kalbėjo per kelionę į Pitufiko kosminę bazę šiaurės vakarų Grenlandijoje, jo vizitą Kopenhaga ir Nukas laiko provokacija.
„Mūsų žinia Danijai labai paprasta: jūs neatlikote darbo Grenlandijoje gerai“, – per spaudos konferenciją sakė J. D. Vance’as. „Jūs nepakankamai investavote į Grenlandijos žmones ir nepakankamai investavote į šios neįtikėtinai gražios žemės, kurioje gyvena neįtikėtini žmonės, saugumo architektūrą“, – tęsė jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra teigęs norįs, kad išteklių turtingą salą „vienaip ar kitaip“ kontroliuotų Vašingtonas.
Kartu su JAV viceprezidentu į Grenlandiją penktadienį atskrido D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike’as Waltzas ir energetikos sekretorius Chrisas Wrightas. J. D. Vance’ą taip pat lydėjo jo žmona Usha, Jutos senatorius Mike’as Lee ir buvusi patarėja vidaus saugumo klausimais Julia Neishewat, M. Waltzo sutuoktinė.
D. Trumpas tvirtina, kad didžiulė Arkties sala reikalinga Jungtinėms Valstijoms nacionalinio ir tarptautinio saugumo sumetimais ir net neatmetė galimybės panaudoti jėgą, kad ją gautų. Tačiau J. D. Vance‘as, paklaustas apie jėgos panaudojimą, pabrėžė, kad JAV administracija nemano, jog to kada nors prireiks. „Manome, kad Grenlandijos žmonės yra racionalūs ir geri, manome, kad galėsime sudaryti Donaldo Trumpo stiliaus sandorį, kad būtų garantuotas šios teritorijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų saugumas“, – sakė J. D. Vance'as.
Jam atsikirto ir Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen. „Daugelį metų stovėjome šalia amerikiečių labai sudėtingose situacijose“, – sakė ji, turėdama omenyje kartu su amerikiečiais Irake ir Afganistane kovojusius Danijos karius. „Tai, ką apie Daniją sakė viceprezidentas, nėra tikslui“, – teigė ji.
Danijos ir Grenlandijos pareigūnai, remiami Europos Sąjungos, tvirtina, kad Jungtinės Valstijos negaus Grenlandijos. M. Frederiksen kaip „nepriimtiną spaudimą“ Grenlandijai ir Danijai pasmerkė JAV sprendimą be pakvietimo surengti vizitą į salą.
Sausio mėnesį atlikta apklausa parodė, kad dauguma Grenlandijos gyventojų nenori, kad JAV aneksuotų salą.
Pitufiko bazė yra svarbi Vašingtono priešraketinės gynybos infrastruktūros dalis, įkurta tokioje vietoje Arktyje, per kurią eina trumpiausias raketų, kurios galėtų būti paleistos iš Rusijos į Jungtines Valstijas, kelias. Šaltojo karo metais ji buvo tarsi įspėjimas Sovietų Sąjungai. Tai taip pat strateginė vieta aviacijos ir povandeninių laivų stebėjimui.
Sausio mėnesį Kopenhaga paskelbė skirsianti beveik du milijardus dolerių, kad sustiprintų savo pajėgumus Arktyje ir šiaurės Atlante, įsigytų specializuotų laivų ir stebėjimo įrangos.
Grenlandijoje gyvena 57 tūkst. žmonių, dauguma yra inuitai. Manoma, kad saloje yra didžiulės nepanaudotos mineralų ir naftos atsargos, nors naftos ir urano žvalgyba uždrausta.
D. Trumpo norą užvaldyti teritoriją grenlandiečiai, jų politikai ir Danijos pareigūnai kategoriškai atmeta. Nors visos Grenlandijos politinės partijos pasisako už nepriklausomybę, nė viena nepalaiko minties tapti Jungtinių Valstijų dalimi.
Likus kelioms valandoms iki JAV delegacijos atvykimo po anksčiau šį mėnesį Grenlandijoje vykusių rinkimų buvo paskelbta apie naują plačią keturių partijų koalicinę vyriausybę. Naujasis ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas sakė, kad šiuo metu teritorijai reikia vienybės. „Labai svarbu atidėti mūsų nesutarimus ir skirtumus (...) nes tik taip galėsime atremti didžiulį spaudimą, kurį patiriame iš išorės“, – sakė jis.