Dar vienas Briuselio valdininkų akibrokštas

2023 m. gruodžio 7 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą keisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas. Daugiausia diskusijų sukėlė siūlymas trumpinti kelionės laiką, taip pat siekiama nustatyti, kad ilgų kelionių metu gyvūnai turės būti pailsinti, pašerti ir pagirdyti. Specialios taisyklės bus taikomos labiausiai pažeidžiamiems gyvūnams: neatjunkintiems veršeliams bei į skerdyklas vežamiems gyvūnams. Norima padidinti ir pagal kiekvieną rūšį pritaikant reikalingą minimalų plotą gyvūnui transporto priemonėje.

Taip pat siūloma sugriežtinti gyvūnų vežimą ekstremalioje temperatūroje, pavyzdžiui, jei temperatūra aukštesnė nei 30 laipsnių, bus leidžiama gyvulius vežti tik naktį. Be to, kai temperatūra žemesnė nei 0 °C, transporto priemonės turės būti uždengtos, užtikrinama oro cirkuliacija, apsauga nuo žvarbaus vėjo kelionės metu. Jei temperatūra nukrenta žemiau -5 °C, be pirmiau minėtų priemonių, kelionė turės trukti ne ilgiau kaip devynias valandas.

Dėl šių pakeitimų ŽŪR inicijavo nuotolinį susitikimą, kuriame minėti siūlymai buvo aptarti. ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas sako, kad gyvulių transportavimo geografiją diktuoja rinka. Labiausiai jį neramina tai, kad siekiama sutrumpinti gyvūnų transportavimui į skerdyklą skirtą laiką. Iki šiol gyvulius galima transportuoti dviem režimais: trumpąją ir ilgąja kelione. Trumpoji kelionė laikoma tada, kai ji trunka iki 8 val., ilgoji kelionė leidžia kiaules transportuoti iki 24 val., o kitus gyvulius ir dar ilgiau - vežti etapais (14 h kelionė + 1 h poilsis +14 h kelionė), o tarp etapų darant 24 valandų pertrauką su gyvulių išlaipinimu, šėrimu ir girdymu galima transportuoti pakankamai toli. Dabartinis reglamentas leidžia kelionę pratęsti atsižvelgus į gyvulių rūšį ir jai pritaikomas sąlygas - apsaugą nuo šalčio ir lietaus, girdymą, šėrimą, pakratus ir pan.

Tačiau naujai rengiama reglamento redakcija siekiama įtvirtinti, kad skerstinų gyvūnų kelionės trukmė turėtų griežtai tilpti į 9 val., o, pavyzdžiui, suaugusių galvijų visų gyvūnų kelionės trukmė turėtų būti ne ilgesnė kaip 2 etapai po 21 valandą (10 val. kelionė +1 val. poilsis + 10 val. kelionė) su 24 valandų pertrauka tarp etapų. A.Baravykas įsitikinęs, kad toks reglamento pakeitimas Lietuvos gyvulių augintojus realiai uždarytų vidaus rinkoje, o tolimesnės skerdyklos bei kitos šalys būtų nepasiekiamos ir dėl to mūsų augintojai prarastų konkurencingumą.

„Pavyzdžiui kiaulių pakrovimas ir iškrovimas į furgoną bendroje sumoje užtrunka nuo 2 iki 3 valandų, tuomet jų transportavimui belieka tik apie 6 val. Nepamirškite, kad vairuotojai taip pat turi darbo režimą ir jiems reikia sustoti daryti pertraukas. Po 4,5 val. jiems privalu sustoti ir ilsėtis 45 min. Šis poilsis sutrumpina realaus gyvulių transportavimo laiką iki 5 val. Per tiek laiko toli nenuvažiuosi", - pažymi A.Baravykas.

Praėjusiais metais kiaulių augintojai iš Lietuvos į Lenkiją eksportavo apie 100 tūkst. kiaulių, iš Latvijos įsivežėme 47 tūkst. kiaulių. Pasak kiaulių augintojus vienijančios asociacijos vadovo, augintojai buvo ir yra suinteresuoti nugabenti sveiką gyvulį į skerdyklą ar jo pardavimo vietą, nes sužalotas ar išsekęs gyvūnas yra nepatrauklus pirkėjui. Jo įsitikinimu, ir iki šiol galiojęs reglamentas atliepė gyvūnų gerovę, todėl labiau reikėtų kreipti dėmesį ne į reglamento taisyklių griežtinimą, o daugiau dėmesio skirti gyvūnų transportavimo sąlygų kontrolei.

„Lietuvos kiaulių augintojams aktualu kelionės laikas iki 12 valandų transportavimo. Galvijų augintojams svarbu išlaikyti galimybę eksportuoti veislinius gyvulius į tokias rinkas kaip Kazachstanas, Azerbaidžanas, Uzbekistanas. Todėl Žemės ūkio ministerijai keliame užduotį atstovauti Lietuvos ūkininkų interesams, kovoti dėl turimų rinkų išsaugojimo ir prekybos ryšių palaikymo, nes kitaip mūsų augintojus sužlugdys importinė produkcija", - sako A.Baravykas.