Finansininkai, politikai, verslo atstovai suplūdo į Davosą. Prabangiame Šveicarijos Alpių kurorte pasaulio elito atstovai žada 5 dienas mąstyti, kaip pagelbėti vis dar duobėje tūnančiai pasaulio ekonomikai.
Stebuklų nesitikima
Jubiliejiniame 40-ajame Davoso forume dalyvauja 2500 dalyvių iš 90 pasaulio šalių. Suvažiavimą buvo patikėta atidaryti Prancūzijos prezidentui Nikola Sarkozi (Nicolas Sarkozy).
Tačiau ekstravagancija garsėjęs pasaulio ekonomikos forumas jau taip nežiba, kaip anksčiau. Ir ne tik todėl, kad čia susirinko tie, kurie sukėlė finansų krizę, bet ir todėl, kad forumo dalyviams neretai kur kas svarbiau užmegzti naujus ryšius ar susitikti senus draugus, nei gerai pasukti galvas.
Nepabūgo vykti į Davosą
Davose šiais metais gali susitikti ir didžiųjų Europos bei Amerikos bankų vadovus, kurie parklupdė pasaulio ekonomiką. Praėjusiais metais kai kurie jų net skundėsi, kad skrisdami į Davosą buvo priversti apriboti savo išlaidas, kad neįžeistų pasaulio, kuris jų dėka nugrimzdo į recesiją. O kai kurie iš viso nevyko į Šveicariją, baimindamiesi kritikos.
Bet šiais metais Davose yra atstovaujami visi didžiausi pasaulio bankai. Čia lankosi praėjusiais metais suvažiavime nedalyvavę “Barclays”, “Citigroup”, “Goldman Sachs”, “JP Morgan Chase & Co” ir “America Corp” bankų vadovai.
O jie, skirtingai nei kai kurios pasaulio šalys, jau gyvena taip, kaip prieš krizę. Mat per 2009 m. turėjo iš ko sau išsimokėti 150 mlrd. dolerių (36,6 mlrd. litų) išmokų, nepaisydami, kad visuomenėje tokia savivalė sukėlė pasibaisėjimą.
Susitikimo šūkis - “pergalvoti, pertvarkyti ir atstatyti”. Jis, kaip visuomet, vadinamas ambicingu. Bet panašiai kalbėta ir praėjusiais metais, nors jie neatnešė pasauliui nieko gero.
Nedarbas per praėjusius metus pasaulyje pasiekė rekordines aukštumas. Vos per porą metų nuo 2007 m. bedarbiais liko 212 mln. žmonių, tai sudaro net 6,6 proc. viso pasaulio darbo jėgos. Net 630 mln. darbingų žmonių ir jų šeimų nuo 2007 m. pasaulyje gyvena žemiau skurdo ribos, o 13,4 proc. jaunų žmonių pasaulyje negali susirasti darbo.
Bankai turi būti prižiūrimi
Tačiau visi forume turi savų tikslų. Ypač bankininkai, kurie norėtų, kad jų veiklai nebūtų uždėtas apynasris. Tokią idėją pasauliui siūlo ne kas kitas, o Baltieji rūmai.
Kai kurie bankininkai atvirai kalba apie tai, kad bankų laisvė neturi būti ribojama. Jie akcentuoja, kad sugriežtinta kontrolė gali turėti neigiamų padarinių ekonomikai, mat apribotų bankų galimybes skolinti.
Priešingai mano Kalifornijos universiteto Berklyje ekonomistė Laura Taison (Laura Tyson). Ji teigia, kad vyriausybės turi kuo labiau kištis į valstybės finansus, mat JAV praktikuota ekonomikos savireguliavimo sistema buvo visiškai neveiksminga.
Kiti ekonomistai įspėja, kad net ir didžiausių pasaulio šalių priimti ekonomikos skatinimo planai nėra tiek tobuli, kad pagelbėtų pasauliui išbristi iš recesijos.
Žėrėsi ir žeriasi turtus
Amerikos bankus už ausų ištraukė 700 mlrd. dolerių (1708 mlrd. litų) JAV Vyriausybės gelbėjimo planas.
Antai bankas “Goldman Sachs” susižėrė kone 12 mlrd. (29,28 mlrd. litų) finansinę injekciją, kurią finansavo mokesčių mokėtojai. Bet jau po metų bankas nutarė palepinti savo darbuotojus premijomis, kurioms nepagailėjo net 14 mlrd. dolerių (34,16 mlrd. litų). Šiais metais bankas vėl kalba apie premijas, kurioms ketina atseikėti 16,2 mlrd. dolerių (39,52 mlrd. litų).
JAV Vyriausybė svariai parėmė ir kitus šalies bankus. 2009 m. bankai “JP Morgan Chase”, “Citigroup” ir “Wells Fargo” susižėrė po 25 mlrd. dolerių (61 mlrd. litų), o “Bank of America” gavo 15 mlrd. dolerių (36,6 mlrd. litų) mokesčių mokėtojų dotaciją. Tačiau kur šios milžiniškos sumos nuplaukė, taip ir nėra aišku. Atsitiesęs “JP Morgan Chase” vėliau nutarė 400 mln. dolerių (976 mln. litų) investuoti į naujų darbo vietų kūrimą Indijoje.
Milžiniškus pinigus surijo ir JAV draudimo milžinas AIG, kuriam 2008 m. buvo atseikėta net 85 mlrd. dolerių (207,4 mlrd. litų) mokesčių mokėtojų pinigų. Vėliau AIG sulaukė dar 30 mlrd. dolerių (73,2 mlrd. litų) paramos. Tačiau draudimo milžinas nepasivargino savo darbuotojus palepinti skirdamas jiems 165 mln. dolerių (402,6 mlrd. litų) išmokas.
Europos bankai iš viso sulaukė 4 trln. eurų (13,8 trln. litų) dotacijų. Stambiausi Didžiosios Britanijos bankai gavo 37 mlrd. svarų (146,1 mlrd. litų) valstybės injekciją.
Britų RBS bankas susišlavė 20 mlrd. svarų (79 mlrd. litų), o likusieji 17 mlrd. svarų (67,15 mlrd. litų) buvo skirti bankams HBOS ir “Lloyds TSB”. Tačiau RBS bankas netrukus po to nutarė savo darbuotojus palepinti 1 mlrd. svarų (3,95 mlrd. litų) vertės priedais, o HBOS vadovai išsimokėjo sau beveik 4,5 mln. svarų (17,79 mln. litų) priedų.
Povilas Gylys - Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas:
Tai, kad pagaliau apsispręsta tam tikru laipsniu riboti bankų savivalę, yra teigiamas žingsnis. Jis gali padėti sumažinti ekonomikos krizių tikimybę ateityje, mat rizika, kad jos kartosis, yra gana didelė. Galima tikėtis, kad tie, kurie pasisako už aktyvesnį finansų valdymą, turi gerų šansų. Akivaizdu, kad panašias idėjas remia ir visuomenė, kuri palaiko apribojimus bankams.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
