Dešimtmečio planas - sužymėti žmones

Hanoveryje atidarant tarptautinę elektronikos parodą “CeBIT” Vokietijos informacinių technologijų asociacijos “Bitkom” prezidentas paskelbė neįtikėtiną dalyką: iki ateinančio dešimtmečio pabaigos dauguma mūsų po oda turėsime implantuotas identifikacines mikroschemas.

Dešimtmečio planas

Profesorius Augustas Vilhelmas Šėras (August Wilhelm Scheer) prognozavo, kad mikroschemų implantavimas žmonėms taps įprastu dalyku. “Ateinantį dešimt-metį projekto plėtros tempai nemažės, - patikino jis į parodos “CeBIT” atidarymą susirinkusius aukščiausius informacinių kompanijų vadovus ir politikus. - Kai kurie rezultatai jau matyti. O daugumai mūsų šio dešimtmečio pabaigoje po oda bus implantuotos mikroschemos”.

Nenorėdamas tik tuščiai spekuliuoti, prof. A.Šėras savo pribloškiančias vizijas iliustravo “Bitkom” užsakytos apklausos rezultatais. Pasirodo, kas ketvirtas vokietis sutiktų, kad į jo kūną būtų implantuota mikroschema. “Visuomenės pritarimas mūsų siūlomoms technologijoms yra akivaizdus”, - pabrėžė A.Šėras.

Už ir prieš

Dauguma “Bitkom” atliktos apklausos dalyvių, pasisakiusių už žmonių žymėjimą elektroninėmis mikroschemomis, įsitikinę, kad tai palengvintų jų buitį. Pavyzdžiui, padėtų greičiau apsipirkti parduotuvėje, užsiregistruoti skrydžiui oro uoste ar sutvarkyti reikalus banke. Taip pat pasitarnautų nelaimės ar sunkios ligos atveju. Tarkime, po avarijos būtų paprasta atpažinti nukentėjusiuosius, paklydus - surasti žmogų ar susekti potencialius įtariamuosius.

Vis dėlto daugiau nei 70 proc. apklaustųjų pasisakė griežtai prieš žmonių žymėjimą. Jie argumentavo, kad mikroschemos, kuriose būtų sukaupta visa svarbiausia informacija apie žmogų (jo paso ir kitų svarbių dokumentų, kreditinių kortelių duomenys, ligos ir išsilavinimo istorija ir t.t.), pažeistų asmens laisvę. “Pažymėtąjį” būtų galima be vargo susekti, negana to, mikroschemoje būtų kaupiami duomenys apie kasdienius asmens įpročius: kur jis eina, ką daro, kuo domisi, ką perka, kokia jo psichologija, įpročiai ir pan.

Diskusijos dėl mikroschemų, kurios veiktų pritaikius radijo dažninio atpažinimo (RDA) technologiją, naudos ir žalos nuolat verda tarp mokslininkų, akademikų, žmogaus teisių gynėjų ir net religinių konfesijų atstovų.

Dešimt metų (1996-2006 m.) mokslininkai vykdė tyrimą su laboratorinėmis pelėmis ir žiurkėmis, kurioms buvo implantuotos mikroschemos. Kai kurioms jų audiniuose aplink implantus išsivystė vėžinės ląstelės. 1-10 proc. gyvūnų atsirado piktybinių auglių. Ohajo universiteto veterinarė dr. Šerilė London (Cheryl London) pabrėžia, kad pelei vėžys išsivysto daug greičiau nei žmogui, tad kalbant apie žmones vėžio rizika kiek sumažėtų. Tačiau išliktų.

Jei žmonėms būtų pradėta masiškai implantuoti mikroschemas, iškiltų jose užkoduotos informacijos saugumo pavojus. Užkoduotas mikroschemas galima nuskanuoti iš nedidelio atstumo. Prieš keletą metų žiniasklaidoje nuskambėjo dviejų programišių, pasivadinusių Newitz ir Westhues, istorija. Per vieną konferenciją Niujorke jie pademonstravo, kaip nesudėtinga nuskaityti žmoguje implantuotos mikroschemos siunčiamą signalą.

Programišiai įrodė, kad mikroschemos nėra apsaugotos nuo duomenų vagysčių, kaip buvo teigiama anksčiau.
Ir žmonėms, ir gyvūnams

Ispanijoje RDA žymes naudoja garsus Barselonos naktinis klubas “Baja Beach”. Ypatingiems klubo svečiams po delno oda implantuojama ryžio grūdo dydžio kapsulė, kurios paskirtis - nustatyti žmogaus tapatybę, kai jis atvyksta į klubą ir perka gėrimus.

Mikroschemų implantai išpopuliarėjo Meksikoje padaugėjus žmonių grobimo atvejų. 2008 m. apsaugos kompanijos “Xega” sukurtų mikroschemų paklausa išaugo 13 proc.

Prieš porą metų Indonezijoje buvo svarstoma mikroschemas implantuoti ŽIV viruso nešiotojams, kad šie nekeltų rizikos aplinkiniams.

Didžiosios Britanijos valdžia svarstė specialias kapsules implantuoti kaliniams. Jose būtų saugoma visa informacija apie žmogų ir jo įvykdytus nusikaltimus.

Viename Indijos nacionaliniame parke mikroschemos buvo implantuotos drambliams, kad parko vadovybė galėtų atpažinti dramblius ir juos stebėti.

O jūs ar esate pasirengę būti stebimi 24 val. per parą?

Info

Citatos iš Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko Dimitrio Dimitriadžio pateiktos komiteto nuomonės dėl radijo dažnio atpažinimo:

Jeigu radijo dažninio atpažinimo (RDA) technologijos nebus kruopščiai kontroliuojamos, jos gali būti pradėtos naudoti pažeidžiant asmens privatumą bei pilietines laisves ir keliant grėsmę asmenų bei įmonių saugumui.

Žymenų perduodamą informaciją galima perskaityti iš tolo, neapsiribojant regėjimo lauku, naudojantis skaitytuvu, kurį galima nematomai įtaisyti beveik bet kokioje aplinkoje, kur renkasi žmonės. Asmuo visiškai negali žinoti, kada jo ar jos duomenys yra nuskaitomi.

Jeigu asmens tapatybė bus susieta su unikaliais RDA žymens numeriais, asmenis bus galima stebėti arba rinkti apie juos duomenis be jų žinios ar sutikimo.

Galima įsivaizduoti pasaulį, kuriame RDA skaitytuvai sudaro visur prasiskverbiantį globalų tinklą. Tokiam tinklui nereikėtų visur sumontuotų skaitytuvų. Negalime leisti, kad tai įvyktų.

RDA naudotojai privalo viešai skelbti savo darbo tvarką ir metodus; slaptos duomenų bazės neturėtų būti kuriamos.

Iš esmės RDA neturėtų būti naudojamas asmenims stebėti. Bet koks asmenų stebėjimas - pavyzdžiui, naudojantis apranga, prekėmis, bilietais ar kitais daiktais - yra nepateisinamas.

RDA niekada neturėtų būti naudojamas taip, kad panaikintų arba sumažintų anonimiškumą.

Už Dž.Orvelo fantazijos ribų

Prieš parodos “CeBIT” atidarymą Vokietijos spaudoje plačiai nuskambėjo šalies vartotojų teisių ministrės Ilzės Aigner (Ilse Aigner) kritika didžiosioms informacinių technologijų korporacijoms. Ministrė paragino vokiečius saugoti asmeninius duomenis. Siekdamos pelno, didžiosios kompanijos, pasak jos, sukaupia milžiniškus kiekius duomenų apie vartotojus, tačiau niekas nežino, kaip tie duomenys bus panaudoti ateityje.

Ministrės biuro atstovai “Respublikai” pakartojo I.Aigner įspėjimą: “Žmonės turi teisę žinoti, kas renka informaciją ir kur bus panaudoti duomenys apie juos”.

“Kai kurie atradimai man kelia šiurpą, - kalbėjo I.Aigner. - Išgyvename visiškai naują globalios skaitmenizacijos erą. Tokie milžinai kaip “Facebook”, “Apple”, “Google” ar “Microsoft” pagal interneto duomenis gali sudaryti visą vartotojo portretą. Jie žino, kuo mes domimės, ką perkame, kur keliaujame, su kuo draugaujame. Kai kurios inovacijos mane žavi. Bet viskam yra ribos. Net pats Džordžas Orvelas nebūtų leidęs sau pasvajoti apie tai, kas vyksta šiandien”.

Kiek anksčiau apie internete tykančius pavojus įspėjo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. “Tai nereiškia, kad norime be reikalo apriboti interneto laisvę. Tai reiškia, kad žmonių saugumas turi būti gerbiamas”, - kalbėjo politikė ir ragino labiau saugoti asmeninius duomenis.