1 nuotr.„The Wall Street Journal", „Die Spiegel", „The New England Journal of Medicine", „The New York Times", „Il Giornale", „Die Welt" ir kiti didieji pasauliniai leidiniai keičia savo informacinę politiką koronaviruso pandemijos klausimu.
Vis dažniau pasaulinėje žiniasklaidoje pasirodo kritiškai vakcinacijos rezultatus bei jos saugumą vertinantys straipsniai. Žurnalistai vis garsiau reiškia abejones dėl vakcinacijos efektyvumo ir primena apie ilgalaikes neigiamas socialines-ekonomines karantinų ir uždarymų pasekmes.
Tarkim, neseniai populiaraus vokiško leidinio „Die Welt" redaktorius Štefanas Austas (Stefan Aust) išplatino vaizdo įrašą, kuriame jis kelia klausimą dėl Vokietijos valdžios pandemijos metu taikytų priemonių tikslingumo. Tokią informaciją paviešino „Octagon".
„Valdžios taikomų priemonių atžvilgiu kyla vis daugiau skepticizmo. Praėjusiais metais šiuo laikotarpiu nebuvo jokių vakcinų, tačiau kalbant apie užsikrėtimų skaičių, viskas liko kaip buvę", - pabrėžė Š. Austas.
„Pandemija yra pavojinga, tačiau paskelbę nepaprastąją padėtį mes negalime judėti pirmyn. Politikai pirmieji pasiduoda panikai. Tai gali pasibaigti tuo, kad žmonės nustos jais tikėti", - perspėjo „Die Welt" redaktorius.
Pastaruoju metu šis leidinys be straipsnių apie vakcinacijos naudą ir būtinybę laikytis saugumo priemonių vis dažniau skelbia alternatyvų to, kas šiuo metu vyksta pasaulyje, vertinimą.
Amerikiečių žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo straipsniai, kuriuose abejojama imunologo Entonio Fočio (Anthony Fauci) ir JAV maisto bei vaistų administracijos (FDA) pasirinkta veikimo kryptimi.
„The Wall Street Journal" paskelbė straipsnį apie tai, jog JAV valdžia, ragindama nepilnamečius skubėti pasiskiepyti trečiuoju skiepu nuo koronaviruso, elgiasi neatsakingai.
„JAV vyriausybė, skubindama 16-17 metų amžiaus jaunuolius skiepytis nuo COVID-19 trečiąja sustiprinančia doze, nesiremia klinikiniais duomenimis. Izraelyje atliktas plačios apimties tyrimas, apie kurį rašė „The New England Journal of Medicine", aiškiai parodė, kad jaunesniems negu 30 metų du skiepus gavusiems asmenims tikimybė mirti nuo koronaviruso yra lygi nuliui", - teigiama straipsnyje.
Be to, amerikiečių leidinys kaltina dalį šalies kolegijų savo studentų atžvilgiu naudojant prievartą. Žurnalistų teigimu, studentai verčiami skiepytis trečiąja doze, nors pasirodo vis daugiau informacijos apie tai, kad po trečiojo skiepo smarkiai didėja nepageidaujamų pašalinių efektų rizika. Tuo pat metu tyrimai rodo, kad du skiepus gavę asmenys, net jeigu ir užsikrečia koronavirusu, perserga juo lengvai arba besimptome forma.
Straipsnyje taip pat pateikiami statistiniai duomenys, liudijantys, kad jau po antrosios „Pfizer" ar „Moderna" dozės jaunimui iki 30 metų gerokai išauga rizika susirgti širdies ligomis. Negailima kritikos ir FDA jaunųjų amerikiečių vakcinacijos atžvilgiu vykdomai politikai.
Straipsnio autoriams ypač kliūva tai, kad valstybinės institucijos, palaikydamos vyriausybės pasirinktą totalios vakcinacijos liniją, visiškai ignoruoja statistinius duomenis.
Toliau - dar įdomiau. „The Wall Street Journal" puslapiuose galima rasti tokias antraštes kaip „Fočis ir Kolinz vengia debatų koronaviruso klausimu", „Neypatingoji padėtis - „mikronas" ir t.t.
„Tokia autorių skelbiama medžiaga rodo, kad vis labiau auga visuomenės nepasitikėjimas ir nuovargis. Jų priežastis - monotoniška centrinės žiniasklaidos valdžios kovoje su koronavirusu taikomų priemonių palaikymo politika", - apibendrina „Octagon".
Panašios tematikos straipsnių jau galima rasti ir tokiuose leidiniuose kaip „Die Spiegel", „The New York Times", „Il Giornale" ir kt.
Per pastaruosius porą metų pagrindinė žiniasklaida tapo ne tik reikšminga politinės įtakos priemone, bet ir greičiausiu politinių grupių, siekiančių pateisinti bet kokius savo sprendimus, naudojamu poveikio būdu.
Gąsdinimai ir manipuliacijos tapo neatsiejama visų sisteminių leidinių darbo dalimi. Bendrą paveikslą puikiai papildo informacinė diskriminacija ir vienintelio „teisingo" požiūrio į tai, kas šiuo metu vyksta, brukimas.
Tokia politika, „Octagon" autorių nuomone, lėmė, kad ketvirtoji valdžia prarado ne tik savo nepriklausomybę, bet ir auditorijos pagarbą.
Gali būti, kad būtent šios priežastys ir privertė redakcijas keisti anksčiau pasirinktą kursą. Tiesa, ar leidiniai tai daro nuoširdžiai, ar vėl vedamas dvigubas ar net trigubas žaidimas, paaiškėti turėtų netrukus.
