Dronai: ką sugeba ukrainiečiai ir kas nepavyksta britams

Priešas - blogas oras

Bepiločiai skraidantys aparatai „Watchkeeper", kuriais apginkluotos Didžiosios Britanijos karinės oro pajėgos, negali skraidyti esant prastoms oro sąlygoms, todėl jie retokai naudojami. Apie tai, remdamasis buvusiu šalies gynybos ministro pavaduotoju Marku Fransua (Mark Francois), pranešė leidinys „The Times".

Pasak politiko, beveik 20 metų besitęsiančio projekto „Watchkeeper", atsiėjusio maždaug 1,7 mlrd. eurų ir septynis kartus viršijusio pradines planuotas išlaidas, istorija akivaizdžiai rodo karinės technikos pirkimo Didžiosios Britanijos ginkluotosioms pajėgoms trūkumus. „Watchkeeper" buvo kuriamas remiantis izraeliečių drono „Hermes 450" pavyzdžiu, kurį pats Izraelis sėkmingai naudoja. Didžiosios Britanijos karinė institucija įrenginiui pateikė papildomus 2,5 tūkst. reikalavimų, todėl dronai buvo kuriami ilgiau negu planuota, kainavo brangiau, tapo sunkesni, kas neigiamai paveikė jų galimybes.

Aštuonis iš užsakytų 54 dronų, kiekvienas kurių kainavo apie 6 mln. eurų, teko nurašyti, nors pirmieji modeliai kariuomenei buvo pateikti dar 2018 metais. Tai lėmė per bandomuosius skrydžius pasipylusios avarijos. „The Times" teigimu, šiuo metu nė viena iš žvalgybinių bepiločių skraidyklių, galinčių skristi 5-5,5 km aukštyje ir atakuoti taikinius per 150-200 kilometrų nuo pakilimo vietos, nėra naudojama.

Šalies gynybos ministerija leidiniui pareiškė, kad „Watchkeeper" iš viso atskraidė apie 4 tūkst. valandų ir buvo sėkmingai naudojami visame pasaulyje, įskaitant Afganistaną, kur jie ypač pasitarnavo užtikrinant britų karių saugumą.

Dronai tapo „intelektualūs"

O štai ukrainiečiai dalyje dronų naudoja bazinį dirbtinį intelektą (DI). Jis leidžia Rusijos teritoriją atakuojančioms tokioms skraidyklėms orientuotis net tuomet, kai fiksuojami radijo trukdžiai, remdamasis artimu Ukrainos bepiločių programai šaltiniu pranešė CNN.

„Tikslumą radijo trikdžių metu užtikrina DI. Kiekviena bepilotė skraidyklė turi terminalinį kompiuterį, kuriame įrašyti palydoviniai ir vietos duomenys", - teigė televizijos kanalo pašnekovas. Pasak jo, tokių dronų skrydžiai iš anksto derinami su Kijevo sąjungininkais, o toliau aparatai laikosi numatyto plano, kas leidžia smogti į taikinius vieno metro tikslumu.

Kaip paaiškino Karališkojo jungtinių tarnybų instituto analitikas Nojus Silvija (Noah Sylvia), dronai gauna tam tikrą DI tipą, vadinamąjį „mašinų regėjimą".

„Imate modelį, įdiegiate jam lustą ir mokote tokį modelį nustatyti geografiją ir tikslą, link kurio jis skrenda", - patikslino N.Silvija. Pasak jo, tokiam bepiločiui nebereikalingas ryšys su palydovu, nes jis veikia autonomiškai.

Britų karininkas, bepiločių ir DI srities ekspertas Krisas Linkolnas-Džonsas (Chris Lincoln-Jones) pažymėjo, kad DI lygis vis dar yra žemas. „Ankstesni bepiločiai negalėjo pasigirti ir tokiu autonomijos lygiu, tačiau mes vis dar esame pradinėse šios technologijos vystymosi stadijose", - patikino jis.

Dronų gamyba, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, šaliai tampa vis svarbesnė. Jo teigimu, ypač puikiai koviniai bepiločiai pasirodė naikinant užnugaryje esantį Rusijos karinį potencialą.

Vis sunkiau apsiginti

Sužeistųjų per Ukrainos drono ataką vidurio Rusijos Tatarstano regione, maždaug už 1100 kilometrų nuo Ukrainos sienos, skaičius viršijo dešimt, antradienį pranešė vietos sveikatos apsaugos pareigūnai. Tatarstano sveikatos ministerija socialinėje žiniasklaidoje nurodė, kad 13 žmonių, įskaitant studentus ir du nepilnamečius, buvo sužeisti Jelabugos mieste prie Kamos upės respublikos rytuose.