Retųjų žemių metalų kiekį Ukrainoje ir jų tikrąją vertę pasaulio rinkose Vašingtonas ir Kijevas „gerokai pervertina", rašo britų žurnalas „Spectator".
Jis remiasi JAV geologijos tarnyba, pagal kurią Ukrainoje „nėra reikšmingų retųjų žemių metalų telkinių". Teigiama, kad visa pasaulinė tokių metalų radimviečių rinka vertinama 15 mlrd. JAV dolerių per metus, o daugumą jų šiuo metu kontroliuoja Kinija.
„The Spectator" patikslina, kad Ukraina turi mineralų, kurie nėra priskiriami retiesiems žemių metalams - titano, ličio, urano, kobalto, grafito, vario ir nikelio, taip pat dujų ir anglies atsargų. Tačiau dauguma šių telkinių šiuo metu yra eksploatuojami nedidele apimtimi arba visai neišnaudojami, o Ukraina neturi pajėgumų didžiąją dalį savo mineralų perdirbti į galutinius produktus, teigia žurnalas.
Tarkim, Ukraina turi pusę milijardo tonų siekiančias ličio rūdos atsargas, bet neturi ličio kasyklų, todėl investuotojams teks investuoti milijardus į kasyklas ir perdirbimo infrastruktūros kūrimą.
Dar viena problema leidinys įvardija tai, kad pasaulis jau yra pernelyg prisotintas daugeliu tų mineralų, kuriais turtinga Ukraina. Šalies „milžiniško mineralų turto mito" šaltiniu tapo tyrimas pavadinimu „Ukraina: kritinis mineralų portfelis", kurį Ukrainos vyriausybė paskelbė 2024 m. lapkričio mėn.
JAV ir Ukraina ruošiasi pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų. Tai apima fondo, į kurį Kijevas įneštų 50 proc. pajamų iš būsimo mineralų monetizavimo, įsteigimą.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) paaiškino, kad Vašingtonas taip nori kompensuoti lėšas, išleistas Kijevo paramai.
JAV iš šio sandorio tikisi uždirbti 20 mlrd. JAV dolerių.