Ekoaktyvistams Tunisą reikėtų aplenkti

Keliai beveik kaip Lietuvoje

Kadangi pasirinktas viešbutis buvo per šimtą kilometrų nuo oro uosto, kelionė į jį tapo ir savotiška ekskursija po šalį. Nuo pat pirmųjų kilometrų tapo aiškūs du dalykai - turistus vežiojantis transportas čia turi išskirtines teises, o Europoje daugiau mažiau įprasta tvarka Tunisui nėra būdinga. Kalbu apie pakelėse suverstas ne tik šiukšles, bet ir kalnus statybinių atliekų, kas gerokai kontrastavo su vaizdą turinčiomis pagerinti kelius skiriančioje juostoje susodintomis gėlėmis.

Tiksliau, gėlės puošė tik pagrindines magistrales, važiavimas kuriomis buvo mokamas. Siauri regioniniai keliukai mus pasitiko išdaužytu ir byrančiu asfaltu. Įvairių minčių kėlė šalia jų įsikūrę autolaužynai, kuriuose parduodami varikliai plaunami čia pat - gatvėje, visiškai nesigilinant, kur vėliau vanduo ir plovikliai nubėga. Gatvėse, nesukant galvos, plaunami ir patys automobiliai.

Taip ir prisiminė „žalioji" europinė isterija dėl taršaus transporto ir elektromobilių. Pastarųjų Tunise nemačiau nė vieno, o nemaža dalis matytų automobilių, tikėtina, nepraeitų europinės techninės apžiūros ar Lietuvoje būtų konfiskuoti „transporto specialistais" per naktį tapusių aplinkosaugininkų. Palyginimui - Lietuvoje liko apie 2,7 mln. gyventojų, Tunise jų beveik 11 mln., bet juk galima neabejoti, kad mums griežtinamos ekologinės normos ir svarstomi taršos mokesčiai kaip tik ir yra tos priemonės, kurios tikrai išgelbės likusią planetą, įskaitant ir Šiaurės Afriką, nuo klimato kaitos.

„Pavargęs" viešbutis

Nors viešbutis, kuriame apsistojau, pristatomas kaip 5 žvaigždučių, tiek mano, tiek vokiečių bei lenkų su kuriais teko bendrauti nuomone, realiai jis atitinka kokias 3,5-4. Tikiu, kad vos tik atvėręs duris „Nour Palace" spindėjo prabanga, bet šiandien apie ją primena tik bendro naudojimo erdvės, o numeriuose gyventojų laukia neveikiančios rozetės, braškančios balkonų grindų plytelės bei apspurę vonios kambariai su koroduojančiais ir varvančiais kranais.

Nustebino ir tai, kad kambariuose nebuvo net mineralinio, nekalbant apie arbatą ar kavą. Tiesa, visa tai buvo galima gauti ištisą parą veikiančiame bare, bet visgi... Galbūt vadovybė nusprendė, jog mineralinį kompensuos tabako dūmai, todėl rūkyti buvo galima ne tik prie baro, bet ir kambariuose.

Spėju, niekas nieko nebūtų sakęs ir užsirūkius sporto salėje, kuri labiau priminė ne 5 žvaigždučių viešbučio patalpas, o praėjusio amžiaus pabaigos rūsiuose veikusias „kačialkes", į kurias visi nešė kas ką turėjo ir su tuo sportuodavo.

Taip pat tik atvykus paaiškėjo, kad viešbutis sezoną pradės birželį, todėl viešnagės metu galėjau iš arti stebėti, kaip dirba tunisiečių staliai bei dažytojai ir „mėgautis" dažų skleidžiamu kvapu. Kitomis aplinkybėmis tai gal ir būtų įdomu, bet tik ne per atostogas.

Viešnagės metu neveikė užkandžių kavinukės, baras prie paplūdimio ir „Ala carte" restoranas. Nesakau, kad maisto trūko ar jis buvo neskanus. Visiškai ne. Netgi standartiniai pusryčiai džiugino pasirinkimo gausa. Tiesiog šiuo atveju pramogų ar kelionių laiką teko derinti su pietų ar vakarienės laiku, nes pavėlavus į pastaruosius vėliau racioną sudarydavo tik vanduo bei sultys. O kelionę pardavęs „Novaturas" apie tai „pamiršo" perspėti.

Pačiu blogiausiu atveju buvo galima skubėti į kokią vietos kavinukę, dalis kurių dirbdavo ilgiau. Kainos jose draugiškos - kava kainuoja apie 1.10-1.40 Eur, kebabas - kiek daugiau negu pora eurų, tačiau didžioji dalis kavinių priima tik grynuosius, ir tik vietinius dinarus.

Pirmosiomis dienomis liūdnokai atrodė ir viešbučio paplūdimys, kurio tvarkymu susirūpinta artėjant birželiui. Beje, tą patį mačiau ir prie kitų viešbučių - gultai, skėčiai ir netvarka - plastikiniai buteliai, stiklinės, maišai ir t.t. Todėl keistokai atrodo „Novaturo" svetainėje skelbiama informacija, kad poilsis šiame viešbutyje, kuriame per parą sunaudojama kalnai vienkartinių ne tik popierinių, bet ir plastikinių indų, dalis kurių sėkmingai pasilieka pajūryje, yra tvarus. Nebent tvarumas Tunise suvokiamas kitaip.

Ir dar. Nors viešbutis stovi ant jūros kranto ir teritorija stebima kameromis, nakčiai išėjimas į pliažą vis tiek buvo rakinamas. Darbuotojai paaiškino, kad taip esą saugomasi nekviestų svečių. Pastarųjų taip ir neteko matyti, o štai nusprendus vakare pasimėgauti jūros ošimu, į viešbutį teko grįžti aplinkiniais neapšviestais skersgatviais.

Žmonės - tai ką šalis turi branginti

Dalykų, kurie kliuvo ar nedžiugino, buvo nemažai, tačiau viską su kaupu atpirko tunisiečiai - tiek viešbučio personalas, tiek aplinkinių parduotuvėlių darbuotojai, tiek sutikti gatvėje. Išimtį sudarė tik keli agresyvesni paplūdimio prekiautojai, siūlantys įvairius niekniekius ir riboti, kompromisų nepripažįstantys valdiškų muziejų darbuotojai.

Lietuvos muziejai nuolaidas taiko viso pasaulio studentams, Turkijos muziejininkai draugiškai žiūri į gidus iš Lietuvos, o iš turizmo siekiantis uždirbti Tunisas užsieniečius ignoruoja - čia nuolaidų gali tikėtis tik vietos studentai ir žurnalistai. Matyt tas ir lėmė, kad gražią dieną, kai gatvės buvo pilnos žmonių, muziejai stovėjo tušti.

O štai su paplūdimio prekiautojais derėtis ne tik galima, bet ir būtina. Tuomet suvenyro kaina mažėja kartais. Pastarieji gerai kalba prancūziškai, daugelis kažkiek moka vokiečių ar anglų kalbą. Taip pat jie, skirtingai nuo parduotuvių ar kavinių, mielai priima ne tik dinarus, bet ir JAV dolerius ar eurus, kuriuos kartais prašo iškeisti tų pačių turistų. Derėtis galima bandyti ir su taksistais, jeigu automobilis sustabdomas gatvėje, o ne kviečiamas viešbučio administracijos. Šiuo atveju kelionės kainos sumažinti nelabai pavyks.

Nuo pat pirmosios dienos stebino personalo paslaugumas. Kalbu ne tik apie padavėjus, barmenus ar SPA darbuotojus, bet ir apie valytojas bei baseino prižiūrėtojus. Na taip, jų darbas - tenkinti klientų poreikius, tačiau jį galima atlikti formaliai, galima - su pavydėtinu užsidegimu. Kai apie tai užklausiau vieno iš padavėjų, jis atsakė - mūsų siekis padaryti taip, kad poilsiautojai jaustųsi puikiai. Ir reikia pripažinti - jiems tai pavyko.

Visgi ypač norisi išskirti aktyvaus žilabarzdžio vadovaujamą animatorių komandą. Keli vaikinai ir viena mergina plušėjo nuo ryto iki vakaro. Žaidimai, mankštos gryname ore ar baseine, smiginis, šokiai prie baseino, futbolas ir tinklinis, diskotekos vaikams ir ne vaikams, konkursai, pramogos, pasirodymai - kur pasikeisdami, kur visi kartu, jie sukosi kaip vijurkai. Taip, tai vėlgi buvo tik darbas, tačiau jie mokėjo jį atlikti taip, kad viešnagės metu jauteisi ne kaip jų klientas, o kaip senas, kelioms dienoms paviešėti užsukęs pažįstamas, su kuriuo prasilenkiant būtina pasisveikinti, paklausti kaip sekasi ar pasidžiaugti pasiekimais.

Apibendrinant, Tunisas - graži, bet, vertinant vakarietišku požiūriu, kaip ir kitos pietų valstybės, netvarkinga šalis. Leidžiant laiką viešbutyje to gali nepastebėti, bet išėjus už jo ribų šiukšlės ir netvarka bado akis. Žmonės, kiek man teko sutikti ir bendrauti, draugiški ir geranoriški. Viešbutis paliko prieštaringus jausmus - personalą galima vertinti tik teigiamai, bet infrastruktūrai jau reikia remonto. Todėl visai įdomu būtų į jį sugrįžti po kokių poros metų, bet jau sezono laikotarpiu, ir palyginti su tuo, ką mačiau šį kartą.

Tik ne su „Novaturu". Maža to, kad iš šio kelionės organizatoriaus negavau visos informacijos apie ne visai dirbanti viešbutį ir prastoką jo būklę, tai dar išvykstant į oro uostą žmonės buvo suvežti prieš beveik keturias valandas iki skrydžio. Taip ir nesupratau, kodėl užuot leidus visiems ramiai pamiegoti, keliautojai buvo priversti papildomas porą valandų „grožėtis" tuščia oro uosto laukimo sale ir nedirbančiomis parduotuvėmis.

Nors gal „Novaturas" nusprendė, kad laukimo salė - dėmesio vertas objektas, kurio apžiūrai kaip tik ir buvo skirtos kelios papildomos valandos? Jeigu ir taip, tai keliautojai to nesuprato, o galinčių paaiškinti organizatoriaus atstovų oro uoste nebuvo. Matyt jie, palikę žmones snausti ant kietų laukimo salės suolų, patys tuo metu dar saldžiai miegojo minkštose lovytėse.

Jeigu keliausite su vaikais

Vasara - kelionių metas - jau visai čia pat, tačiau toli gražu ne visi mažamečius vaikus auginantys tėvai ryžtasi keliauti. Jie nerimauja dėl skrydžio, aklimatizacijos ir bendros nuotaikos. Jų nerimą galima suprasti, kadangi kelionės su vaikais turi būti ne tik įdomios, bet ir saugios.

Kita vertus, atsisakyti kelionių vien dėl to, kad vaikai dar maži, irgi nereikėtų. Tiesiog joms reikia atsakingiau ir rimčiau pasiruošti. Aišku, pirmoji tolimesnė kelionė gali pateikti staigmenų ir visko numatyti tikrai nepavyks, tačiau įvertinus pagrindinius momentus, neįveikiamu išbandymu ji irgi netūrėtų tapti. Galiausiai reikia nepamiršti, kad ne tik vaikai, bet ir suaugusieji yra individualūs, todėl apsišarvuokite kantrybe ir pirmyn.

Keletas naudingų patarimų

Renkamės šalį

Tam reikia apsispręsti, kokių atostogų norisi bei įsiklausyti į vaiko nuomonę. Gal jam dar tik treji, bet jis jau gali turėti savo nuomonę ir jos nereikėtų ignoruoti. Tarkim jis nemėgta muziejų ar parkų, bet dievina vandenį. Tuomet Europos miestai palauks, bet tiks jos kurortai.

Sezono metu poilsis kainuoja brangiau, viešbučiuose būna daugiau žmonių, oras kurortuose yra karštesnis, todėl tikslinga galvoti apie laiką prieš arba po sezono.

Planuokite iš anksto

Svarbu įsivertinti finansines galimybes: kiek galite išleisti kelionei ir kiek pinigų reikės vietoje. Internete galima sužinoti planuojamų pramogų kainas, prie kurių tikslinga pridėti neplanuotus pirkinius. Nes vaikai visuomet gali užsimanyti ledų, naujos kepurytės, o atostogos nėra tas metas, kai norisi taupyti. Jos turi džiuginti, todėl neverta gaišti laiko ginčams su vaikais, kai viską gali išspręsti keli eurai.

Jeigu neužsisakėte viešbučio savaitei, iš anksto numatykite bent pirmas nakvynes, kadangi ieškoti jų vietoje su vaikais ant rankų būtų sudėtinga. Kelionėms po šalį rekomenduotina išsinuomoti automobilį, nes su vaikais taip bus paprasčiau negu keliauti autobusais.

Kaip išsirinkti viešbutį

Pirma - kiek viešbutis tinkamas poilsiui su vaikais. Ar yra kambaryje vaikiška lovytė, o valgykloje - vaikiška kėdutė. Ar kambaryje bus šaldytuvas ir t.t.? Nuspręskite, kas Jums svarbiausia.

Antra - viešbučio vieta. Jeigu mėgstate pasivaikščioti po miestą, viešbutis turėtų būti jo centre ar kažkur netoliese. Jeigu žinote, kad visą laiką tik ilsėsitės, rinkitės viešbutį arčiau jūros su vaikų atrakcionais ir „užklasine" veikla.

Imant vėžimėlį svarbiu tampa lifto klausimas

Keliaujant su vaiku tikslinga įsigyti „viskas įskaičiuota" poilsį. Nebent esate kelionių fanatikai. Tokiu atveju užteks nakvynių ir pusryčių.

Sveikatos draudimas

Nepamirškite apie vaiko draudimą ir pasigilinkite į jo sąlygas. Jeigu reikia, įtraukite į jį papildomus punktus.

Prieš kelionę apsilankykite pas pediatrą. Vaikas turi būti visiškai sveikas, nes kitaip papildomas stresas ir kitos naujos aplinkybės gali pagilinti turimas sveikatos problemas.

Vaikiška vaistinėlė

Svečioje šalyje gali nebūti reikiamų vaistų arba jie bus parduodami tik su gydytojo receptu, todėl vaistinėlę susidėliokite patys. Joje turi būti: kremas nuo saulės, kremas nuo vabzdžių įkandimo, pleistras, bintas, antiseptikas, aktyvuota anglis ar panašus produktas, vaistai nuo peršalimo, vaistai nuo supimo.

Sąrašas nėra baigtinis ir vaistinėlę reikia pasipildyti atsižvelgiant į savo vaiko sveikatą.

Daiktų sąrašas

Pagalvokite, kokie daiktai vaikui bus tikrai būtini, nes jam jų reikia daugiau, negu suaugusiam asmeniui. Jis gali kelis kartus per dieną išsipurvinti ar nutikti kitų „staigmenų". Aišku, visų namų susivežti taip pat neverta, nes nemažai daiktų galima įsigyti vietoje. Svarbiausia pasiimti mylimiausią žaislą ir pramogų į lėktuvą.

Skrydis

Tai neramina daugelį tėvų. Ne vienas nusiteikia, kad vaikas verks, ožiuosis ir trukdys kitiems keleiviams. Psichologinis veiksnys taip pat vaidina savo vaidmenį ir vaikas gali pajusti jūsų nerimą. Atsipalaiduokite ir nesijaudinkite dėl to, ko gali ir nebūti.

Ką pasiimti į lėktuvą: pakaitinius drabužius, šlapias servetėles, vaikišką maistelį, pramogas.

Su vaikais tikslinga skirsti naktį, tuomet jie visą kelionę miegos ir ji nieko neapsunkins.

Ekskursijos

Ruošdami kelionių ir išvykų planus atsižvelkite ir į vaiko interesus. Juk jam gali būti nuobodu klausyti nesibaigiančių gidų pasakojimų apie vieną ar kitą objektą. Jūs privalote iš anksto vaikui papasakoti kur vyksite ir ką įdomaus ten pamatysite. Į visas iškylas imkite užkandžių, nes jų vietoje gali ir nebūti. Jeigu atžala dar visai maža, tuomet kelionėje labai pravers sulankstomas vėžimėlis.

Keliaudami su vaiku leiskite jam savarankiškai fotografuoti įdomias vietas ar rinktis ekskursijas. Juk atostogos turi įsiminti ne tik jums, bet ir jam.