ES parama karo pabėgėliams: ženkliai padaugėjo ukrainiečių, norinčiųjų mokytis lietuvių kalbos

Į ES šalis persikėlė daugiau nei 4 mln. ukrainiečių

E. Bingelis Eltai pabrėžė, kad atsižvelgiant į aplinkybes, ES sprendimas pratęsti Laikinosios apsaugos direktyvos taikymą pabėgėliams iš Ukrainos yra logiškas.

„Karas neprognozuojamas, ukrainiečiams vis dar nėra lengva kurti gyvenimą iš naujo, tad mažinti biurokratinius barjerus – būtina. Šis mechanizmas padėjo užtikrinti sklandesnę integraciją, nei buvo iki šiol kitoms užsieniečių grupėms“, – sakė jis.

Laikinosios apsaugos direktyva pabėgėliams iš Ukrainos užtikrinama teisė į būstą, medicinos paslaugas, darbą, švietimą ir kt. Šiuo metu pagal ją yra užregistruota apie 4,2 milijono ukrainiečių, daugiausia jų gyvena Vokietijoje (1,3 mln.), Lenkijoje (955 tūkst.) ir Čekijoje (364 tūkst.).

Naujausiais Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje galiojančius leidimus laikinai gyventi saugos pagrindu šiuo metu turi beveik 44 tūkst. žmonių. Migracijos departamento vyriausiasis patarėjas Rokas Pukinskas Eltai pažymėjo, kad tai nereiškia, jog visi šie žmonės yra Lietuvoje, kadangi su tokiu leidimu ukrainiečiai gali keliauti po visą Šengeno zoną.

5 kartus daugiau pabėgėlių iš Ukrainos nori mokytis lietuvių kalbos

Remdamasis IOM Lietuva naujausiu atliktu Ukrainos karo pabėgėlių poreikių ir ketinimų tyrimu, E. Bingelis tarp pagrindinių ukrainiečių poreikių įvardijo finansinę paramą, įdarbinimą, sveikatos paslaugas ir ilgalaikį apgyvendinimą. Tyrimas taip pat rodo, kad ženkliai daugiau ukrainiečių nei anksčiau nori mokytis lietuvių kalbos.

„Pagrindiniai ukrainiečių poreikiai iš esmės nesikeičia nuo pat atvykimo, žmonėms svarbiausia – finansinis stabilumas ir darbas. Vis dėlto matome, kad auga poreikis mokytis lietuvių kalbos. Kalbos barjerą kaip vieną iš pagrindinių kliūčių ieškant darbo įvardija 62 proc. ukrainiečių“, – Eltai teigė E. Bingelis.

„Akivaizdu, kad kuo ilgiau ukrainiečiai gyvena Lietuvoje, tuo labiau jiems reikia integruotis ir čia siekti savo tikslų, o kalba tai padaryti yra vienas iš esminių dalykų. Jeigu praėjusiais metais pirmąjį pusmetį, apie poreikį mokytis lietuvių kalbos kalbėjo vos 8 proc. respondentų, šiemet šis skaičius išaugo iki 43 proc.“, – pridūrė jis.

Kitos įsidarbinti trukdančios ukrainiečių nurodomos kliūtys, anot E. Bingelio, yra sveikata ir šeimyninės aplinkybės.

„Kadangi pagrindinė kliūtis ieškant darbo, o su tuo susiję ir kiti integracijos žingsniai, – kalbos barjeras, būtina skirti daugiau dėmesio kursams, kur ukrainiečiai galėtų mokytis lietuvių kalbos. Tai jiems palengvintų ir kitus kasdienius iššūkius“ – teigė IOM Lietuva vadovas.

Tyrimas: 79 proc. ukrainiečių ketina pasilikti Lietuvoje

E. Bingelis taip pat pažymėjo, kad ukrainiečių integraciją Lietuvoje galima laikyti sėkminga.

„Jiems pavyksta rasti darbą, jie kuria savo verslus, ukrainiečių vaikai eina į darželis ir mokyklas, tad irgi adaptuojasi mūsų šalyje. Yra tam tikros grupės, kurios yra labiau pažeidžiamos, pavyzdžiui, vienišos mamos su vaikais, šeimos su negalią turinčiais asmenimis (vaikais, tėvais), negalią turintys asmenys. Šioms grupėms reikia skirti daugiau dėmesio ir pagalbos. Be to, nuolat atvyksta ir naujų karo pabėgėlių“, – dėmesį atkreipė jis.

„Mūsų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad didžioji dalis atvykusiųjų – 79 proc. – ketina pasilikti Lietuvoje, 20 proc. nėra tikri dėl savo planų ir tik 1 proc. ukrainiečių planuoja išvykti per artimiausią pusmetį. Šie skaičiai rodo, kad jiems Lietuva tinka ir jie čia pripranta. Be abejo, daugelis ukrainiečių galvoja apie grįžimą į Ukrainą, kai tai bus saugu, tačiau karas tęsiasi, neaišku kada jis pasibaigs, tad karo pabėgėliai stengiasi planuoti savo ateitį Lietuvoje, bent trumpalaikėje perspektyvoje“, – pridūrė E. Bingelis.

IOM Lietuva vadovas taip pat pažymėjo, kad tiek Lietuvos institucijos, tiek organizacijos, tiek patys piliečiai labai aktyviai remia ukrainiečius ir stengiasi jiems padėti.

„Bendrai, lyginant su kitomis užsieniečių grupėmis Europoje, ukrainiečių integracijos istorijos yra vienos iš sėkmingiausių“, – pabrėžia jis.

SADM: ukrainiečiams skiriama tokia pati parama kaip ir nepasiturintiems Lietuvos gyventojams

SADM atstovai Eltą informavo, kad šiuo metu nuo karo bėgantiems ukrainiečiams ir iš kitų šalių bėgantiems užsieniečiams piniginė socialinė parama teikiama vienodomis sąlygomis ir prilygsta tokiai pačiai, kokia teikiama nepasiturintiems Lietuvos gyventojams.

„Užsieniečiai (pabėgėliai, taip pat ir nuo karo bėgantys ukrainiečiai), jeigu patenka į įstatymuose nurodytų subjektų sąrašą vienodomis sąlygomis, kaip ir Lietuvos piliečiai, turi teisę gauti socialinę pašalpą, būsto ir vandens išlaidų kompensacijas, išmokas vaikams ir kt.“, – duomenis pateikė SADM.

„Taip pat užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, vaikams, besimokantiems mokyklose, gali būti skiriama socialinė parama mokiniams (mokinių nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti prasidedant mokslo metams), nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu jie gyvena Lietuvoje“, – pridūrė ministerijos atstovai.

Be to, savivaldybės gali teikti socialinę paramą nenumatytais atvejais – skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ir kt.

Didžiausi ukrainiečių integracijos iššūkiai Čekijoje – finansinės problemos, diskriminacija, kalbos barjeras

Savo ruožtu Čekijos – šalies, kuri yra trečia ES pagal priimamų pabėgėlių iš Ukrainos skaičių – naujienų portalo „Deník Referendum“ žurnalistas Petr Jedlička Eltai pažymėjo, kad oficialiais duomenimis, iki šiol Čekijos sieną kirto apie 600 000 ukrainiečių pabėgėlių ir jų vis dar atvyksta – šiuo metu maždaug 1 500 per savaitę.

Anot jo, maždaug pusė iš 600 000 pasiliko Čekijoje, kita pusė grįžo į Ukrainą arba persikėlė į Vakarų šalis.

„Šiuo metu Čekijoje gyvena apie 340 000 ukrainiečių pabėgėlių“, – sakė P. Jedlička.

Naujausia IOM atlikta apklausa rodo, kad dažniausios pagalbos formos, kurias pabėgėliai iš Ukrainos gauna Čekijoje, yra finansinė parama, apgyvendinimas, įdarbinimas ir sveikatos paslaugos.

Respondentai kaip tris didžiausius integracijos iššūkius, su kuriais susiduria, nurodė finansines problemas, diskriminaciją ir kalbos barjerą.

P. Jedlička teigimu, Čekijoje kiekvienam pabėgėliui iš Ukrainos mokama vadinamoji humanitarinė išmoka – apie 160 eurų per mėnesį (vaikams – šiek tiek mažiau, neįgaliesiems – daugiau).

„Tokią išmoką galima gauti šešis mėnesius nuo atvykimo, po to ji neribotam laikui sumažinama iki maždaug 120 eurų per mėnesį“, – teigė P. Jedlička.

„Gaunant pašalpą atsižvelgiama į pabėgėlio pajamas, (…). Jis netenka teisės į išmoką, jei turi pakankamai pajamų būstui, maistui ir higienos reikmenims įsigyti. Taigi svarbu, kiek asmuo uždirba. 120 eurų dydžio išmokoms laikotarpis neribojamas“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Laikinosios apsaugos direktyva buvo pradėta taikyti 2022 m. kovo 4 d. – praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusijos ginkluotosios pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Birželio 26 d. ES priėmė sprendimą laikiną apsaugą daugiau nei 4 milijonams ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos sukelto karo, pratęsti iki 2026 m. kovo 4 d.

ES informuoja, kad teisę į laikinąją apsaugą bet kurioje ES šalyje gali gauti bet kuris asmuo, nuolat gyvenęs Ukrainoje ir po 2022 m. vasario 24 d. išvykęs iš šalies dėl karo.

Teisės pagal Laikinosios apsaugos direktyvą apima leidimą gyventi ES šalyje, galimybę patekti į darbo rinką ir teisę į būstą, medicinos pagalbą ir vaikų galimybes mokytis. Kiekvienas teisėtai ES gyvenantis asmuo taip pat turi teisę atidaryti pagrindinę banko sąskaitą.