1 nuotr.JAV įsigaliojo muitai plieno ir aliuminio importui iš viso pasaulio, o ES ir Kanada jau paskelbė apie atsakomąsias priemones. Laidoje „Aktualioji kamera" Estijos banko ekonomistas Kasparas Oja pažymėjo, kad šiame etape prekybos karo poveikis Estijai nėra nedidelis, bet jis gali išaugti.
„Manau, kad šiuo metu minėti efektai vis dar yra palyginti nedideli. Įvertinus, kokia yra šių prekių dalis bendroje prekyboje ar kiek tai mus tiesiogiai veikia, poveikis nėra labai didelis, - pabrėžė jis. - Bet manau, kad rimtesnė problema iškiltų, jeigu daugėtų tokių ribojimų. Jei šalys pradėtų juos taikyti viena po kitos, o pasitikėjimas tarptautine prekyba sumažėtų, tai mus paveiktų daug labiau, nes esame maža atvira ekonomika. Esame priklausomi nuo laisvos prekybos galimybės. Turime sugebėti tiekti prekes visame pasaulyje be jokių apribojimų."
K.Oja paaiškino, kad JAV turi dvi priežastis įvesti muitus.
„Viena priežasčių yra merkantilistinis požiūris, noras prekybos balanse pasiekti teigiamą saldo (buhalterinėje apskaitoje sąskaitos likutis yra skirtumas tarp debeto ir kredito). Atrodo, kad antroji priežastis susijusi su pramonės politika: noras sugrąžinti tam tikras pramonės šakas į JAV. Darant prielaidą, kad JAV yra šalis, kuri eksportuoja prekes, kurioms reikia daug žmogiškojo kapitalo, o dabar ji įveda tarifus prekėms, kurios yra daug paprastesnės, ir ieško kuo jas pakeisti, išeina, kad darbo jėga Amerikoje turėtų pasislinkti iš didelio našumo į mažesnio našumo sektorių, kas neatrodo logiška", - nurodė jis.
Pasak K.Oja, niekas nelaimės šio prekybos karo, įskaitant pačią Ameriką.
„Bet kokių sandorių apmokestinimas paprastai reiškia, kad pradedame sudaryti ne tokius efektyvius sandorius. Pelningi sandoriai nėra sudaromi, todėl galiausiai dėl tokių apribojimų laimėtojų nelieka", - aiškino ekonomistas.
