1 nuotr.Trijų Estijos bankų pensininkų indėlių pinigus, investuotus į „BaltCap" fondą, pavogė Lietuvoje gyvenantis fondo valdytojas Šarūnas Stepukonis. Fondas pensininkams ir bankams dievagojasi, kad pinigus grąžins ir teigia, kad valdytojo atžvilgiu inicijuota baudžiamoji byla. Fondų atstovai tikina, kad pavogta suma esminio poveikio pensininkų indėliams neturės, informuoja portalas „eer.ee".
Vagystė pastebėta dar pernai
Praėjusių metų lapkritį „BaltCap" vadovybė pastebėjo, kad Lietuvoje veikiantis ir už įmonės struktūrinius fondus atsakingas partneris pasisavino nemažą pelno dalį. Laikraščio „Äripäev" teigimu, suma siekė milijonus eurų. Šiame fonde buvo saugomi ir trijų estiškų bankų pensijų fondų pinigai.
„Bet kuriam verslininkui nėra malonu, kai jo įmonė apvagiama. Įmonė „BaltCap" į šį fondą taip pat investavo, mūsų pinigai irgi ten. Tai - pats nemaloniausias dalykas, su kuriuo tik gali susidurti verslininkas. Dabar mums teks kompensuoti negautą pelną", - nurodė vienas iš „BaltCap" įkūrėjų Kristianas Kalda.
Pavogtos sumos estų žiniasklaida neįvardino, tačiau banke LHV, kuris investavo į fondą apie 5 mln. eurų, nurodė, kad jiems teko perkainuoti savo pajus ir dabar fonde liko apie 4 mln. eurų.
„Mes savo dalies sumažėjimą vertiname maždaug 1 mln. eurų, kas nėra maža suma. Tikimės, kad mums šią sumą kompensuos „BaltCap". Imant platesnį kontekstą, į jį buvo investuota 0,1 proc. lėšų dalis. Kitaip sakant, didelės įtakos tai neturės", - patikino „LHV Varahaldus" vadovas Vahuras Valistu.
Ir Lietuvoje veikiančio SEB banko atstovai nurodė, kad jų dalis apvogtame fonde buvo maždaug tokia pat, kokią įvardino LHV, tik suma sudarė 3 mln. eurų.
Ta proga estų žurnalistai iškėlė klausimą - kaip vagystė iš fondo paveiks indėlininkų pasitikėjimą pensijų fondais?
„Manau, kad šis vienetinis atvejis nieko nepakeis, nes pensijų fondams ši suma nėra reikšminga. Jau minėjau, kad mūsų dalis ten sudaro tik 0,12 proc. Net perkainavus aktyvus į mažesniąją pusę mes ir toliau šioje platformoje veikiame pelningai", - teigė „SEB Varahaldus" fondų valdytojas Endriko Vyrklajevas.
SEB bankas taip pat tikisi, kad praradimus kompensuos „BaltCap". O štai kitas, irgi Lietuvoje veikiantis skandinavų bankas „Swedbank", į infrastruktūrinį fondą investavęs apie 10 mln. eurų, mano, kad sumažinti klientų rizikas galima išskirstant indėlius po skirtingas platformas.
„Pajų vertę gali sumažinti ekonominė veikla, išoriniai ir kiti veiksniai. Investavimas susijęs su rizika, kurią mes mėginame sumažinti paskirstydami lėšas skirtingiems portfeliams", - patikslino „Swedbank" investicijų valdytojas Agė Peteris.
Susidomėjo Europos prokuratūra
Buvusio fondo „BaltCap" partnerio Š.Stepukonio dveikla susidomėjo Europos prokuratūra.
„Po to, kai tyrimo metu buvo gauti įrodymai, jog galimi nusikalstami veiksmai galėjo pakenkti Europos Sąjungos institutams, tyrimas buvo patikėtas Europos prokuratūrai", - informavo BNS.
Estijoje registruoto fondo „Baltcap Infrastructure Fund", kuriam ir vadovavo Š.Stepukonis, investuotojų sąrašuose yra Europos investicinis bankas, Europos rekonstrukcijų ir vystymosi bankas, Šiaurės šalių aplinkos apsaugos finansinė korporacija ir Baltijos šalių pensijų fondai.
Prokuratūros duomenimis, pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį pradėtas tyrimas už svetimo turto pasisavinimą ypač didele apimti numato baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. „Siekiant nepakenkti vykdomam ikiteisminiam tyrimui, detalesnė informacija skelbiama nebus", - nurodė prokuratūra.
Lietuvos prokuratūra ikiteisminį tyrimą Š.Stepukionio atžvilgiu pradėjo praėjusiais metais. Minėtas asmuo taip pat vadovavo nacionalinį stadioną sostinėje turėjusiai pastatyti įmonei „Vilniaus daugiafunkcinis kompleksas" (pastarojo statybas dabar perima „Hanner"). Tyrimas buvo pradėtas remiantis pačios „BaltCap" pateikta informacija. Ji praėjusių metų lapkritį informavo, kad Š.Stepukonis buvo atleistas dėl finansinių pažeidimų.
Fondas veikė iki licencijos išdavimo
Estijos finansų priežiūros institucijos (Finantsinspektsioon) atstovė Eva Vahur išreiškė viltį, kad baudžiamosios bylos rėmuose bus išsiaiškinti visi minėtos vagystės niuansai, o kaltininkai turės atsakyti teisme.
„BaltCap" Lietuvoje veikė jau nuo 2018 metų, tačiau, „Finantsinspektsioon" „BaltCap" licenciją fondo valdytojo veiklai išdavė tik praėjusiais metais. Galimi pažeidimai fondo veikloje buvo padaryti tuo metu, kai jis dar neturėjo „Finantsinspektsiooni" licencijos", - nurodė ji „Vakaro žinioms" atsiųstame atsakyme.
