Europoje stiprėja abortų priešininkų judėjimai

„Abortų priešininkų judėjimas tapo modernus, profesionalus ir labai politizuotas", - teigia Neilas Data (Neil Datta), Europos Parlamentinio gyventojų ir plėtros forumo generalinis sekretorius. Po to, kai JAV Aukščiausiasis teismas 2022 birželio 24 d. federaliniu lygmeniu uždraudė abortus, N.Data teigimu, aktyvesni tapo ir analogiškų draudimų šalininkai Europoje.

„Per pastaruosius dešimt metų bandymai uždrausti abortus vis dažniau fiksuojami Portugalijoje, Ispanijoje, Lietuvoje, Slovakijoje, Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Lenkijoje", - pažymėjo jis. Galiausiai šis judėjimas pasiekė ir Šveicariją. Nors šioje šalyje abortų priešininkų nėra daug, už jų draudimą pasisakančios organizacijos randa vis įdomesnių būdų, kaip pateikti savo idėjas visuomenei.

Lobistai politikoje

Politinėje arenoje už abortų draudimą pasisakančioms organizacijoms atstovauja Šveicarijos liaudies partija (SVP). Jos deputatai nuolat teikia pasiūlymus, turinčius apriboti moterų teises į nėštumo nutraukimą. Nepaisant jų pastangų, šveicarai šias idėjas iki šiol atmesdavo.

Visgi politikai rankų nenuleidžia. Jeigu jie iki 2023 m. birželio 21 d. surinks 100 000 piliečių parašų, minėtas klausimas bus sprendžiamas referendumu. Pirmąją iniciatyvą pasiūlė SVP Berno kantono deputatė Andrėja Geisbiuler (Andrea GeissbŽhler). Pasak jos, norinčioms pasidaryti abortą būtina įvesti privalomą „apmąstymų dieną", kurios tikslas - „apsaugoti moteris nuo skubotų ir neapgalvotų sprendimų". Antrąją - Liucerno kantono deputatė Iveta Esterman (Yvette Estermann). Jos nuomone, „abortai turėtų būti draudžiami tokioje nėštumo stadijoje, kai vaikelis, nors ir prijungtas prie medicininės įrangos, jau galėtų kvėpuoti pats".

Abi deputatės pabrėžia, kad nesiekia uždrausti abortų kaip tokių, tačiau jų idėjos labai artimos toms, kurias skelbia judėjimas „Pro Life". A.Geisbiuler yra šios, kategoriškai prieš abortus pasisakančios, asociacijos direktorių tarybos narė. Organizacija nėštumo nutraukimą yra linkusi prilyginti žmogžudystei.

Poltikės neslepia, kad nėra minėtų iniciatyvų autorės. Asociacijų prašymu jos tik pateikė svarstymui jų parengtus projektus. Nors politikės nepanoro įvardinti, kokios asociacijos to prašė, tačiau referendumui renkami parašai turi būti siunčiami į „Verein Mamma". Jai vadovauja abortų priešininkas Dominykas Miugleris (Dominik MŽggler), priklausantis ir abiejų iniciatyvų komitetams. Įdomu tai, kad jo siekiai yra gerokai platesni, negu iniciatyvose įvardinti ribojimai.

„Anksčiau ar vėliau, bet žmonija atsisakys abortų. Ne todėl, jog jie bus uždrausti, bet todėl, kad žmonės supras, jog abortai kertasi su tuo, ką mes vadiname „žmogiškuoju orumu", - sakė jis portalui „swissinfo.ch". - Abortas nėra nėštumo nutraukimas. Tai - vaiko nužudymas".

Diskusijos dėl „gyvybės langelių"

D.Miugleris taip pat yra labdaros fondo „Pagalba mamoms ir vaikams" (SHMK) įkūrėjas. Fondas rūpinasi „gyvybės langeliais", kuriuose motinos gali palikti savo kūdikius. Pirmasis toks langelis buvo atidarytas 2001 metais Ainzidelne, Švico kantone. Šiuo metu SHMK rūpinasi septyniais iš aštuonių šalyje veikiančių „gyvybės langelių".

Fondas ne tik finansuoja tokių langelių įrengimą, bet ir pasirūpina ten paliktais vaikais. Nepaisant idėjos patrauklumo, ji sulaukia ir kritikos. 2015 m. JTO Vaikų teisių komitetas rekomendavo Šveicarijai juos uždrausti, kadangi tai pažeidžia vaikų teises sužinoti savo kilmę. Priekaištų turi ir kitos organizacijos. Jų teigimu, ši praktika kelia pavojų moterų ir vaikų gyvybei.

„Už viso šito stovinti ideologija tarsi ir kovoja už gyvybę: svarbiausia, kad vaikas gimtų. Bet tuo pat metu nepaisoma gimdyvių teisių", - teigė organizacijos „Šveicarijos seksualinė sveikata" vadovė Barbara Berger. Kaip alternatyvą ji siūlo plėsti 18 kantonų jau taikomą taip vadinamų „konfidencialių gimdymų" praktiką. Tokiu atveju moteris gimdo prisidengusi pseudonimu. Tai ne tik išsaugo jos konfidencialumą, bet ir užtikrina tiek jai, tiek vaikui reikiamą medicininę pagalbą ir teisių apsaugą.

SHMK save pozicionuoja ir kaip pagalbą po gimdymo sunkumus patiriančioms motinoms teikiantį centrą. Savo tinklalapyje fondas skelbia informaciją apie tai, su kokiomis fizinėmis ir psichologinėmis problemomis gali susidurti nėštumą nutraukusios moterys, nors abortai Šveicarijoje yra viena iš dažniausiai atliekamų chirurginių operacijų.

Nuolaidos medicinoms paslaugoms

Šveicarijoje yra organizacijų, kurios siūlo gimdyti nusprendusioms moterims įvairias lengvatas medicinos paslaugoms. Taip elgiasi ir 1989 metais įkurta bei daugiau negu 70 000 narių turinti „Pro Life". Asociacija glaudžiai bendradarbiauja su draudimo agentūra „Helsana". Pastaroji suteikia sveikatos draudimo nuolaidas abortų atsisakymo chartiją pasirašiusiems asmenims. Tiesa, šis dokumentas neturi jokios juridinės galios, nes visos su abortais susijusios išlaidos ir taip dengiamos iš privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Pati „Helsana" neigia bet kokį artimą bendradarbiavimą su „Pro Life". Agentūros teigimu, jie tiesiog yra pasirašę kolektyvinę sutartį, nors tokia praktika taip pat susilaukia kritikos.

Tarptautiniai ryšiai

Šveicarijos abortų priešininkai veikia ne vieni. „Jie - didelio, gerai organizuoto tarptautinio tinklo, pasisakančio ne tik prieš abortus, bet ir prieš lytinį vaikų švietimą mokyklose, dalis", - pabrėžė B.Beger. Pasak jos, kai tik atitinkamos iniciatyvos pasirodo parlamente, juos visuomet paremiamos tomis pačiomis, dažniausiai iš analogiškų užsienio organizacijų pasiskolintomis, tezėmis. Tokios pat nuomonės yra ir N.Data. Jo vertinimu, Europoje šis judėjimas suaktyvėjo 2013 metais kaip atsakas į Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje legalizuotas vienalytes santuokas.

„Nuo 2009 iki 2018 metų tokių judėjimų finansavimas Europoje išaugo keturis kartus ir pasiekė 700 mln. JAV dolerių", - nurodė N.Data. Organizacijas remia NVO, fondai, religinės bendruomenės ir politinės partijos.