1 nuotr.Po to, kai Havajus supurtė 4,8 balo žemės drebėjimas, prabudo vienas iš aktyvių skydinių ugnikalnių - Kilauea. JAV Geologijos tarnyba patikslinto, kad išsiveržimas vyksta uždaroje nacionalinio parko teritorijoje.
Nepaisant to, kad žmonėms patekimas į šią teritoriją apribotas, jiems pavojų gali kelti vėjo nešiojamos vulkaninės dujos, kurių, išsiveržiant Kilauea, išsiskiria ypač daug. Vulkanines dujas sudaro vandens garai (H2O), anglies dvideginis (CO2) ir sieros dioksidas (SO2). Kadangi SO2 išsiskiria pačioje ugnikalnio viršūnėje, įvyksta reakcija atmosferoje ir susidaro taip vadinamas „vogas" - vulkaninis smogas.
Vulkaninis smogas - oro taršos forma, kuri atsiranda, kai sieros dioksidas ir kitos dujos bei dalelės, kurias išskiria išsiveržę ugnikalniai, Saulės šviesoje reaguoja su deguonimi ir drėgme. Jis kelia pavojų ne tik gyvūnų, bet ir žmonių sveikatai, daro žalą žemės ūkiui bei laukiniams augalams.
Papildomą pavojų kelia Pele plaukai (vulkaninio stiklo darinys, susidarantis iš atvėsusios lavos, ištemptos į plonas sruogas, pavadintas Havajų ugnikalnių deivės Pele vardu) ir kitos lengvos, lavos fontanų išsviedžiamos, vulkaninio stiklo šukės. Jos skrieja pavėjui ir nukloja žemę per kelis šimtus metrų nuo ugnikalnių kraterių, patikslino JAV Geologinė tarnyba.
Stiprus vėjas šias, beveik besvores, dalelytes gali išblaškyti dideliu atstumu. Vietos gyventojai jau perspėti, kad turėtų pasirūpinti apsauga nuo neigiamo, odą bei akis galinčių sudirginti dalelių, poveikio.
Kilauea kaldera (plati stačiašlaitė dauba ugnikalnio viršūnėje) šiuo metu nėra stabili, todėl tikėtinas grunto įtrūkimas ar akmenų griūtys, kurias gali sustiprinti žemės drebėjimas. Daugiausia nerimo specialistams kelia Halemaumau kraterio, esančio Kilauea ugnikalnio viršūnėje, sienelės. Vietos gyventojams ir turistams šis ugnikalnis buvo uždarytas dar 2008 metais.
