Jau šią žiemą Vakaruose gali kilti masiniai neramumai, priversiantys šalių lyderius peržiūrėti savo pagalbos Ukrainai politiką, perspėja „The Telegraph". Straipsnio autorius mano, kad Vakarų valstybių vadovai gali susigundyti priimti Rusijos vadovo Vladimiro Putino taikos pasiūlymą ir atsisakyti toliau remti ukrainiečių prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Ričardas Kempas (Richard Kemp)
„Ukrainos laukia didžiausio pažeidžiamumo laikotarpis, nes scenoje netrukus pasirodys tradicinis Rusijos sąjungininkas - generolas Šaltis, o Kremlius toliau prisukinėja kranelius iš baimės dėl artėjančių šaltų orų drebantiems Kijevo sąjungininkams Europoje.
Rusijos-Ukrainos konfliktas netrukus bus įšaldytas (tiesiogine prasme), ir tai paveiks abi puses. Mūšio lauke žiema palankesnė besiginančiam - jis lengviau ras priedangą ir šilumą. Puolančiajam judėti pirmyn, eitų jis pėsčiomis ar važiuotų, yra žymiai sunkiau. Pirmiausia jam trukdys purvas, vėliau - sniegas. Tai leis Ukrainos kariuomenei išsaugoti turimas pozicijas, tačiau sutrukdys atsiimti kažką iš Rusijos okupuotų teritorijų.
Didžiausią strateginę įtaką konflikto baigčiai žiema turės Europoje ir ten, tikėtina, Ukraina pralaimės. Europiniai žiniasklaidai netruks nusibosti žiemos vaizdai be lemiamų mūšių ir dėmesio centre neišvengiamai atsiras kasdieniai rūpesčiai, nes dėl Rusijos agresijos prasidėjusi ekonominė krizė tik dar labiau įsismarkaus.
Europiečiai buvo įpratę malšinti savo alkį pigia rusiška energija, tačiau V.Putinas metų metais viliojo juos į strateginius spąstus. Jo skiriamas finansavimas, dezinformacija ir į ekologinius judėjimus infiltruoti agentai tik dar labiau padidino mūsų priklausomybę nuo Rusijos. Jų pastangomis Europa atsisakė skalūnų dujų išgavimo, o „žaliųjų" judėjimo, kuriam pradžią davė promaskvietiški antibranduoliniai aktyvistai, paveikta Vokietija uždarė savo atomines elektrines. Politinio ir ekonominio karo bei propagandos niuansus išmanantis V.Putinas siekia Rusijai ne tik ekonominės naudos, bet ir politinės įtakos.
Birželį dujų tiekimą Europai Rusija sumažino 60 proc. Artėja žiema ir šalys vis dažniau susimąsto apie tai, kuo kompensuoti ir taip nukentėjusios ekonomikos patiriamus nuostolius. Galima bus ženkliai mažinti vartojimą, tačiau vartotojams tai reikš eilinį kainų didinimą. Politikai nebegalės nepastebėti masinio nepasitenkinimo proveržių ir tai vers peržiūrėti vis labiau silpstančią paramą Ukrainai bei laukiamos naudos nedavusias sankcijas Rusijai.
V.Putinas žino kaip spausti Europos šalis, įskaitant ir visišką energetinių išteklių eksporto sustabdymą, laukiant jų kapituliacijos. Grasindamas šia priemone artėjančiame G20-tuko susitikime jis gali bandyti paveikti pasaulinę visuomenę: esą taika įsivyraus tuomet, kai jis pasiliks Donbasą, Krymą ir visas užgrobtas Pietų Ukrainos teritorijas. Jis pasakos apie žmonių pasirinkimo teisę ir remsis falsifikuotais referendumais, kurie tikrai parodys, kad dauguma šių regionų gyventojų „nori‘ tapti Rusijos dalimi. Ir pagrindiniu jo kalbų adresatu bus ne Ukraina, o ekonominių problemų sprendimo laukiantys europiečiai.
Toks pasiūlymas viliojančiu pasirodys ne tik europiečiams, bet ir prezidentui Džo Baidenui (Joe Biden). Juk Amerika, nepaisant Džo Baideno V.Putinui žeriamų kaltinimų, irgi patiria rimtų ekonominių nuostolių. Savo tikrąsias nuotaikas jis atskleidė neseniai „The New York Times" pasirodžiusiame straipsnyje. Nuraminęs Maskvą, kad pagalba Kijevui ir toliau bus tiekiama ribotai, jis pabrėžė: „Aš nespausiu Ukrainos vyriausybės, taip siekdamas priversti ją sutikti su teritorinėmis nuolaidomis". Pirmą kartą per ilgą laiką didžiosios valstybės lyderis užsiminė apie nuolaidas.
Po tokių žodžių ir kitiems lyderiams gali kilti pagunda sutikti su V.Putino taikos pasiūlymu bei atsisakyti toliau remti V.Zelenskį. Iki šiol buvo teigiama, kad sekinantis karas naudingas Ukrainai. Netrukus šio teiginio laukia rimtas išbandymas. Gali būti, kad tokie svarstymai iš pat pradžių buvo klaidingi. Per visą savo istoriją Rusija prastai pradėdavo karus, tačiau vėliau mobilizuodavo savo milžiniškus išteklius. Tuo pat metu Ukraina visiškai priklauso nuo iš užsienio tiekiamos ginkluotės ir technikos, bei nuo užsieniečių žvalgybos".
Pulkininkas Ričardas Džastinas Kempas - britų armijos atsargos karininkas, tarnavęs 1977-2006 metais. 2003 metais vadovavo karinei operacijai Afganistane, dirbo Jungtiniame žvalgybos komitete. Knygų autorius ir publicistas. Jo straipsnius skelbė „The Sun", „The Daily Telegraph", „The Daily Mail", „The Daily Express" ir „Breitbart News".