1 nuotr.Indijos saugumo pajėgos antradienį paleido ašarines dujas, kad neleistų tūkstančiams ūkininkų, reikalaujančių įtvirtinti minimalias derliaus kainas, vykti į sostinę Naująjį Delį, prieš tai žlugus deryboms su vyriausybe.
Vietos transliuotojai parodė tirštus ašarinių dujų debesis, skirtus išvaikyti protestuotojus netoli Ambalos, esančios už maždaug 200 kilometrų į šiaurę nuo sostinės.
Policija į sostinę vedančiuose trijų aplinkinių valstijų greitkeliuose pastatė metalinių spyglių, cemento ir plieninių užtvarų blokadas.
Sostinėje buvo uždrausti vieši daugiau kaip penkių žmonių susibūrimai.
Ūkininkų gretos Indijoje yra labai didelės ir dėl to ši grupė šalyje turi nemažai politinės įtakos. Naujų protestų grėsmė kilo prieš nacionalinius rinkimus, kurie veikiausiai prasidės balandį.
Skaičiuojama, kad du trečdaliai iš 1,4 mlrd. Indijos gyventojų pragyvena iš žemės ūkio.
Indijos transliuotojai parodė link sostinės iš aplinkinių Pandžabo, Harjanos ir Utar Pradešo valstijų judančias šimtų traktorių kolonas.
Naujienų agentūros AFP fotografas matė, kaip policija uždaro kelius Naujojo Delio pakraščiuose esančiame Gazipure, tam pasitelkdama kelias blokadų linijas.
„Jie primygtinai nori mus engti“
„Dėjome visas pastangas mūsų problemas išspręsti diskusijų su vyriausybe keliu, tačiau jie primygtinai nori mus engti“, – žurnalistams sakė vienos ūkininkų sąjungos pareigūnas iš Pandžabo Sarwanas Singhas Pandheras.
Ūkininkai reikalauja įstatymo, kuriuo būtų įtvirtinta minimali derliaus kaina, taip pat kitų nuolaidų, įskaitant paskolų nurašymą.
„Vyriausybė turi išklausyti ūkininkus, o ne prieš juos naudoti ašarines dujas ir ginklus“, – sakė opozicijai priklausantis parlamentaras Randeepas Surjewala iš Harjanos, iš kurios yra kilę daugybė protestuojančių ūkininkų.
Ūkininkai yra paraginę rengti „Delhi Chalo“ – „žygį į Naująjį Delį“. Panašių veiksmų buvo imtasi per 2021 m. sausį vykusius protestus, kai ūkininkai prasiveržė pro blokadas ir Respublikos dieną ėmėsi žygiuoti į šį miestą.
2020 m. lapkritį prasidėjusios ūkininkų akcijos, nukreiptos prieš žemės ūkio reformos projektus, truko daugiau nei metus ir metė didžiausią iššūkį premjero Narendros Modi vyriausybei nuo jos atėjimo į valdžią 2014 m.
Tada dešimtys tūkstančių ūkininkų pastatė laikinas stovyklas, o per protestus žuvo mažiausiai 700 žmonių.
Skaičiuojama, kad dėl skurdo, skolų ir pasėlių, kuriuos veikia dėl klimato kaitos nepastovios oro sąlygos, kasmet nusižudo tūkstančiai Indijos ūkininkų.
