1 nuotr.Italijos premjerė Giorgia Meloni ketvirtadienį Paryžiuje pareiškė, kad kitame Europos viršūnių susitikime Ukrainos klausimu tikisi pamatyti Jungtinių Amerikos Valstijų delegaciją. Ji taip pat pakartojo, kad susitarimo dėl taikos atveju Roma karių į Ukrainą nesiųs.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono inicijuotame susitikime Kyjivo sąjungininkai Europoje, dalyvaujant Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, siekė susitarti dėl tolesnės bendros politikos po to, kai Donaldas Trumpas šokiravo Europą pradėdamas tiesiogines derybas su Kremliumi.
Kraštutinių dešiniųjų lyderė G. Meloni ne kartą tvirtino, kad Europa turi bendradarbiauti su JAV dėl Ukrainos ir platesnio masto saugumo klausimų.
Pasak Italijos premjerės biuro, ketvirtadienį Paryžiuje G. Meloni „pabrėžė tolesnio darbo su Jungtinėmis Valstijomis svarbą, kad būtų sustabdytas konfliktas ir pasiekta taika“. Premjerė tikisi, kad kitame koordinaciniame susitikime dalyvaus Amerikos delegacija, pranešė jos biuras.
Europos šalys ketvirtadienį vykusiame susitikime sutarė griežtinti sankcijas karą prieš Ukrainą tęsiančiai Rusijai.
Nors Didžioji Britanija ir Prancūzija planuoja bet kokio taikos susitarimo atveju siųsti „užtikrinančias“ pajėgas, G. Meloni pakartojo poziciją, kad Roma „neplanuoja dalyvauti galimose karinėse pajėgose“.
Jungtinės Valstijos tvirtina, kad siekiant paliaubų padaryta nedidelė pažanga, jog būtų užbaigtas trejus metus trunkantis Rusijos pradėtas karas.
G. Meloni biuro pranešime teigiama, kad ilgalaikei taikai užtikrinti reikia ne tik nuolatinės paramos Ukrainai, bet ir „tvirtų ir patikimų saugumo garantijų“, kurios „turi būti grindžiamos euroatlantiniu kontekstu“ ir galėtų „iš dalies atitikti tai, kas numatyta Vašingtono sutarties 5 straipsnyje“.
NATO sutarties 5 straipsnyje nurodyta, kad Aljanso narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.
Viršūnių susitikimo šeimininkas E. Macronas pasiūlė atlikti „techninį tyrimą“ tuo klausimu. Pasiūlymui G. Meloni sakė „pritarianti“.
ELTA primena, kad Prancūzijos prezidentas E. Macronas ir Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris kovo pradžioje ėmėsi iniciatyvos suburti vadinamąją „Norinčiųjų koaliciją“, prie kurios jungtųsi šalys, pasirengusios pasiųsti karių į taikdarių misiją, jei būtų sudaryta taikos sutartis tarp Rusijos ir Ukrainos.
Kol kas tokiose diskusijose dalyvavo ne tik NATO ir ES šalių vadovai, bet ir tokių valstybių, kaip Australija ir Naujoji Zelandija atstovai.
