Per dešimt praėjusių metų mėnesių Kinija sugebėjo padidinti alaus tiekimą į Rusiją 1,6 karto - iki 29,8 tūkst. tonų ir pakilti iš šeštos į trečią vietą didžiausių eksportuotojų reitinge, kurį remdamasi statistikos tarnybos informacija sudarė „RIA Novosti".
Tradiciškai didžiausiu alaus tiekėju į Rusiją išlieka Vokietija - per dešimt mėnesių ji eksportavo 105,3 tūkst. tonų šio gėrimo. Nepaisant sumažėjusių tiekimo apimčių, kurios, lyginant su 2023 m., susitraukė 24 proc., jai pavyko išlaikyti lyderystę.
Antroje vietoje įsitvirtino kita Europos valstybė, kurios kulinarinės tradicijos stipriai susijusios su alumi - Čekija. Ji padidino eksportą į Rusiją 27 proc., iki 33,1 tūkst. tonų.
Trečiąją reitingo eilutę užėmė Kinija. Po jos su panašiais tiekimo rodikliais eina Lietuva (24,3 tūkst. tonų - beveik tiek pat, kiek prieš metus).
2023 m. antroje vietoje buvusi Belgija dėl trečdaliu sumažėjusio tiekimo nukrito į penktą vietą: 2024 m. sausį-spalį ji Rusijai pardavė tik 18,4 tūkst. t. Šeštoji - penkis kartus, iki 18,1 tūkst. t., tiekimą padidinusi Lenkija.
Toliau reitinge rikiuojasi Latvija (16,5 tūkst. t), tiekimas iš kurios, lyginant su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, sumažėjo 36 proc.
Aštuntąją vietą užėmė Kazachstanas (10,9 tūkst. t, 28 proc. mažiau).
Paskutines dvi vietas pasidalino dar dvi Europos valstybės: Nyderlandai (4,7 tūkst. t, 19 proc. daugiau) ir Austrija (2,3 tūkst. t, 14 proc. daugiau).