1 nuotr.Koronaviruso pandemijos sukeltos krizės, karas Ukrainoje ir kiti geopolitiniai neramumai Vokietijos ekonomikai per pastaruosius penkerius metus kainavo 735 mlrd. eurų. Tokie skaičiai pateikiami trečiadienį paskelbtame Vokietijos ekonomikos instituto Kelne (IW) tyrime.
Remiantis dokumentu, Vokietijos ekonomika po recesijos koronaviruso laikotarpiu atsigavo iki 2019 m. lygio ir nuo to laiko pastaruosius trejus metus esminių pokyčių nefiksuota.
IW pažymėjo, kad Vokietijos ekonominiai nuostoliai buvo didesni nei per kitas pastarųjų dešimtmečių krizes. 2001-2004 m. krizės metu jie sudarė 3,4 proc. bendrojo vidaus produkto, po 2008-2009 m. Pasaulinės finansų krizės - 4,1 proc. Tuo tarpu nuo koronaviruso pandemijos pradžios jie jau pasiekė 4,3 proc. BVP.
Tikėtinas bendras nuostolių lygis privataus vartojimo sektoriuje bus 470 mlrd. eurų arba apie 5600 eurų vienam Vokietijos gyventojui.
„Vokietija išgyvena didžiausią ekonominę krizę nuo susivienijimo, - neslėpė IW ekonomistas Michaelis Griomlingas (Michael Grömling). - Koronavirusas ir Ukrainos karas praktiškai paralyžiavo įmonių investicinę veiklą. Tai sumažins mūsų gamybos potencialą dar daugeliui metų į priekį."
Dalį kaltės institutas buvo linkęs priskirti politikams, kurie daugelį metų nekreipė dėmesio į realią padėtį. „Būtent dėl to krizės mus taip stipriai paveikė", - pabrėžė M.Griomlingas.
Pasak jo, kitos Vokietijos vyriausybės užduotis turėtų būti sumažinti šį atsilikimą, pavyzdžiui, per finansines paskatas, žemesnes energijos kainas ir mažesnę biurokratiją.
Per konservatyviojo krikščionių demokratų ir krikščionių socialinių sąjungų bloko (CDU/CSU) derybas su Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) partijos sutarė reformuoti „skolos stabdžio" politiką, ribojančią valstybės biudžeto deficito dydį, o tai iš tikrųjų padidins vyriausybės galimybes finansuoti biudžeto išlaidas skolintų lėšų sąskaita.
