1 nuotr.Norvegijos parlamento narys Larsas Haltbrekenas (Lars Haltbrekken) pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje lemia tai, jog didėja regiono atmosferos tarša azotu. Apie Ukrainos karo pasekmes supančiai aplinkai politikas papasakojo savo kreipimesi į šalies aplinkos apsaugos ministrą Andreasą Erikseną (Andreas Eriksson).
„Sprogstamųjų medžiagų gamybos įmonė „Chemring Nobel" gavo leidimą per metus į atmosferą išskiriamo azoto kiekį padidinti nuo 40 iki 200 tonų. Sprendimas teisinamas Ukrainoje vykstančiu karu. Išmetamų teršalų kiekio padidinimas dar labiau pakenks ir taip augančios azoto taršos paveiktą fiordą", - sakoma L.Haltbrekeno rašte.
Reaguodamas į tai, jis adresavo A.Eriksenui klausimą, kaip bus neutralizuojamos tokios taršos pasekmės.
„Ar ministras paskelbs iniciatyvą, remiantis kuria „Chemring Nobel" ir kitos įmonės privalės skirti pinigų fondui, kuris galės pasirūpinti fiordo ir aplink jį esančios vietovės išvalymu bei fiordo atkūrimu?" - domėjosi politikas.
Kiek anksčiau Europos aplinkos agentūros specialistai perspėjo, kad dėl klimato kaitos Europos laukia milžiniški nuostoliai. Remiantis analitikų atliktu tyrimu, jeigu klimatas šils, kasmetiniai Europos Sąjungos ekonominiai nuostoliai iki 2100 metų gali pasiekti 1 trilijoną eurų.
