Japonijos turizmo bumas atbaido verslo keliautojus

Dėl silpnos jenos į Japoniją plūsta kaip niekada daug turistų, o trečiadienį paskelbti nacionaliniai turizmo duomenys rodo, kad praėjusiais metais pasiektas naujas rekordas – 36,8 mln. svečių.

Tačiau turizmo pagyvėjimas didina kainas Y. Kojimos darbuotojams ir kitiems Japonijos verslo keliautojams.

Japonijoje paplitusiuose kapsuliniuose viešbučiuose svečiams siūlomos klaustrofobiškos lovos dydžio kabinos, dažnai dviaukštės ir surikiuotos eilėmis.

Y. Kojima sakė, kad šios įstaigos turi „prastą“ reputaciją, todėl savo darbuotojams jis surado kitą, daugiau komforto siūlantį viešbutį, kur kiekvienoje kapsulėje yra kokybiški čiužiniai ir televizorius.

„Čia švaru, patogu, yra tradicinė bendra pirtis. Mano darbuotojai sako, kad čia smagu“, – sakė jis AFP.

Nakvynė standartinėje kapsulėje kainuoja nuo 5 000 jenų (30 dolerių), tačiau, pasak Y. Kojimos, toliau kyla.

Vis dėlto tai pigiau nei paprastas privatus kambarys verslo viešbutyje – tokia nakvynė Japonijos sostinėje lapkričio mėnesį vidutiniškai kainavo 20 048 jenų (130 dolerių).

Tai brangiau už prieš pandemiją pasiektą piką: 2019 m. balandį toks kambarys kainavo 12 926 jenų (80 dolerių pagal dabartinius įkainius), rodo maždaug 200 viešbučių vienijančios grupės „Tokyo Hotel Kai“ atliktas tyrimas.

„Džiaugiuosi, kad į Japoniją atvyksta tiek daug žmonių, tačiau kasdien kankinuosi ieškodamas lankstaus būdo“ tvarkyti verslą, prisipažino Y. Kojima, kuriam į sostinėje vykstančius visos kompanijos susitikimus tenka vežtis 20-30 darbuotojų.

„Ką man daryti?“

Pasak „NLI Research Institute“ analitiko Takuto Yasudos, Japonijos ekonomikai naudingas užsienio turistų srautas, nes sukuriamos darbo vietos, o lankytojai išleidžia pinigus.

„Tačiau yra ir neigiama pusė, pavyzdžiui, patys japonai negali keliauti arba dėl perteklinio turizmo kenčia jų kasdienis gyvenimas“, – sakė jis AFP.

Jis pridūrė, kad kainas taip pat didina chroniškas Japonijos darbo jėgos trūkumas ir didėjančios viešbučių tiekimo išlaidos.

Keisuke Morimoto, kuriam Japonijos vakarinėje Naros prefektūroje priklauso kimono parduotuvė, buvo šokiruotas, kai sužinojo, kad dvi nakvynės Tokijo viešbutyje jam atsieis 60 000 jenų.

„Rimtai, ką man daryti su viešbučiu savo verslo kelionei?“ – rašė jis „X“ platformoje.

K. Morimoto AFP sakė, kad svarsto išbandyti trumpalaikės nuomos platformą „Airbnb“, kur yra pigesnių variantų.

Kai kurios turistų lankomos vietos susiduria su pertekliniu turizmu, įskaitant senąją sostinę Kiotą, kurio gyventojai skundžiasi, kad turistai priekabiauja prie garsiųjų miesto geišų.

Dabar Kiotas planuoja padidinti apnakvindinimo mokesčius, patiems brangiausiems viešbučiams juos pakeldamas dešimteriopai, antradienį pranešė miesto meras.

Koncentruota paklausa

Iki 2030 m. Japonija tikisi kasmet sulaukti 60 mln. svečių.

Tai gali reikšti dar brangesnes vietines verslo keliones į Tokiją, Osaką ir kitus didžiuosius miestus, kuriuose viešbučių paklausa smarkiai išaugo dėl pirmą kartą atvykstančių lankytojų.

Nuo 2019 m. užsienio turistų skaičius Tokijuje padvigubėjo, o Osakoje išaugo 1,5 karto, rodo vyriausybės duomenys.

Siekdama išlyginti padėtį, vyriausybė skatina turistus lankyti ir mažiau žinomas vietoves – bei apsistoti provincijos miesteliuose mažiausiai dviem naktims.

T. Yasuda sutinka, kad norint sumažinti spaudimą didmiesčių viešbučiams, būtina nukreipti lankytojų srautus kitur.

2024 m. apgyvendinimo rodiklis verslo viešbučiuose Tokijuje, kuriuos valdo didžiausias operatorius „Fujita Kanko“, buvo 88 proc., o vidutinės kainos, palyginus su praėjusiais metais, išaugo 26 proc., pranešė įmonė.

„Šiuo metu paklausa sutelkta didmiesčiuose – Tokijuje ir Osakoje, bet tikimės, kad ji išplis ir į Saporo, Nahos ir kitus mažesnius regionus“, – teigė įmonė.

IT bendrovės vadovui Y. Kojimai gali tekti imtis drastiškų priemonių.

„Galvoju apie būstinės perkelimą į Saporą arba susitikimų organizavimą karštųjų versmių miestelyje netoli Tokijo“, – sakė jis.

„Yra daugybė vietų, kurios nėra užtvindytos turistų, taigi reikia tuo pasinaudoti.“