1 nuotr.JAV priėmus sprendimą įšaldyti užsienio humanitarinės pagalbos išmokas, viena iš didžiausių Norvegijos humanitarinės pagalbos organizacijų „Norsk Folkehjelp“, besispecializuojanti vykdant išminavimo operacijas, antradienį paskelbė 12 pasaulio šalių atleisianti 1 700 darbuotojų.
Tai jau antra didelė Norvegijos labdaros organizacija, per pastarąsias dvi dienas dėl tokio JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo apribojusi savo veiklos apimtis. Norvegijos pabėgėlių taryba pirmadienį pranešė beveik 20 šalių stabdanti humanitarinę veiklą.
„Norsk Folkehjelp“ pranešime teigė netekusi maždaug 41 mln. JAV dolerių finansavimo, skirto valyti minas ir kitokius sprogmenis.
Darbuotojai bus atleidžiami tokiose šalyse, kaip Ukraina, Afganistanas, Irakas ir Kambodža.
„Įšaldžius pagalbą minų ir sprogmenų valymo darbams ne tik sulėtėja mūsų veikla. Taip pat sulėtės, o blogiausiu atveju gali ir visai pranykti ta milžiniška pažanga, kuri su Jungtinėmis Valstijomis priešakyje buvo padaryta kovoje su šiais žvėriškais ginklais“, – pranešime nurodė organizacijos „Norsk Folkehjelp“ generalinis sekretorius Raymondas Johansenas.
D. Trumpas yra priėmęs gausybę vykdomųjų įsakymų, kuriais siekiama sumažinti federalines išlaidas, tuo tikslu, be kita ko, sustabdant ir JAV tarptautinės plėtros agentūros (USAID) veiklą.
D. Trumpas sekmadienį pasakė, kad „šimtai milijonų dolerių keliauja ten, kur neturėtų keliauti“.
„Norsk Folkehjelp“ turėjo apie 3 200 darbuotojų ir dirbo 21 šalyje, tačiau po to, kai JAV valstybės sekretorius Marco Rubio nurodė įšaldyti visą JAV pagalbą, išskyrus tą, kuri teikiama Izraeliui ir Egiptui, sausį kai kuriuos savo skyrius uždarė.
„Didžiausią kainą teks sumokėti vaikams, ūkininkams ir vietos bendruomenių nariams, kuriems visame pasaulyje kelia grėsmę minos“, – paaiškino R. Johansenas.
Organizacijos internetinėje svetainėje teigiama, kad 2023 m. visame pasaulyje nuo minių ir kasetinių sprogmenų nukentėjo beveik 7 000 žmonių.
