Vašingtone įsikūrusio Džordžtauno universiteto profesorius Metjus Kronigas (Matthew Kroenig) pareiškė, kad Taivaną nusprendusi aplankyti atstovų rūmų spikerė Nensė Pelosi (Nancy Pelosi) padarė klaidą, kuria ateityje tikrai pasinaudos Kinija. Tokią informaciją paskelbė „Foreign Policy".
Pasak profesoriaus, N.Pelosi nevertėjo viešai skelbi apie savo planus.
„Ji turėjo tiesiog tyliai atvykti į šalį, kaip kad buvo su netikėtu Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Džonsono (Boris Johnson) vizitu į Kijevą", - teigė M.Kronigas.
Dabar, profesoriaus nuomone, atsitraukti negali nei pati N.Pelosi, nei JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) administracija, nes toks žingsnis būtų vertinamas, kaip paklusimas Kinijos valiai. Jis perspėjo, kad „tai būtų silpnumo demonstravimas" ir ateityje Kinijos Komunistų partija galvotų, kad „ji turi teisę vetuoti oficialių JAV asmenų kelionių grafikus".
Laukiant tikėtino N.Pelosi vizito į Taivaną Kinijos karinės jūrų pajėgos Pietų Kinijos jūroje surengė dvi dienas trukusias karines pratybas. Manevrai liepos 29-ą ir 30-ą dienomis vyko vakarinėje Čiongdžu sąsiaurio, skiriančio pietinę Guandun provinciją ir Hainanio salą, dalyje.
Liepos 30-ąją Pietų Kinijos jūroje be dviejų, tikėtina, Kinijos Liaudies armijos raketinių fregatų buvo pastebėtas ir amerikiečių lėktuvnešis „Ronaldas Reiganas". Link pastarojo skubėjo amerikiečių raketinis kreiseris „USS Antietam" (CG 54) ir pagalbinis kariuomenės laivas „USNS Tippecanoe" (T-AO-199).
Liepos 31-ją pasirodė informacija apie tai, kad Havajus aplankęs N.Pelosi lėktuvas paliko šią salą. Tuo pat metu, „saugodamos tėvynę", Kinijos karinės oro pajėgos toliau tęsia patruliavimą netoli Taivano.
N.Pelosi planavo aplankyti Taivaną rugpjūtį, bet, kol kas, oficialiai ši informacija nėra patvirtinta. Leidinio „Politico" duomenimis, ji planavo vizitą ir balandį, tačiau dėl koronaviruso planus teko koreguoti. Jeigu ji visgi pasieks salą, tai bus pirmasis JAV Atstovų Kongreso spikerio vizitas į salą per pastaruosius 25-erius metus.