Jungtinėje Karalystėje riaušės, prasidėjusios po trijų mergaičių nužudymo Soutporte, nerimsta savaitę. Jas lėmė gandai, kad žudikas - pabėgėlis, atvykęs į šalį ieškoti prieglobsčio. Policija apkaltino kraštutinių dešiniųjų judėjimo „Anglijos gynybos lyga" šalininkus riaušių kurstymu, tačiau tuomet kontrprotestus ėmė rengti musulmonai.
Priežastis - melaginga informacija
Tragedija Soutporte, pajūrio mieste netoli Liverpulio, įvyko liepos 29 d. Dėl to buvo suimtas 17-metis Akselis Rudakubana (Axel Rudakubana), kilęs iš Kardifo. Jo tėvai atvyko iš Ruandos. Policija iš karto neatskleidė nusikaltėlio vardo, todėl viešumoje pasklido melagingi pranešimai, kad žudikas buvo musulmonų pabėgėlis, atvykęs į JK laivu, ir kad žmogžudystė susijusi su islamistų veikla, rašė „Politico".
Vėliau teisėsaugos institucijos paneigė šias versijas, tačiau tai neturėjo įtakos žmonių nuotaikoms ir liepos 30 d. Soutporte prasidėjo prieš migrantus nukreipti protestai bei pogromai.
Plintančios liepsnos
Po Soutporto protestų banga apėmė kitus šalies miestus, įskaitant Mančesterį, Notingemą, Boltoną ir Liverpulį. Riaušės neaplenkė Londono: nepatenkintieji susirinko netoli Dauningo gatvės, kur vyko susirėmimai su policija.
Midlesbrou mieste protestuotojai padegė automobilius, Roterhame ir Tumvorte įpykę demonstrantai bandė padegti viešbučius, kuriuose apgyvendinami sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo laukiantys migrantai.
„Anglijos gynybos lygos" įkūrėjas Tomis Robinsonas (tikrasis vardas Styvenas Jakslėjus-Lenonas (Stephen Yaxley-Lennon), būdamas saugus Kipre, ir toliau skelbia provokuojančius įrašus, teigia „Independent". Jie svyruoja nuo teiginių, kad „medžiojami nekalti anglai", iki šūkių - „mūsų moterys nėra halal mėsa". Reaguodami į tai, į gatves išėjo ir kontrprotestus ėmė rengti musulmonai.
Dėl šalį sukrėtusių riaušių sulaikyti 378 žmonės, ir spėjama, kad jų skaičius augs. Rugpjūčio 5 d. Teisingumo ministerija paskelbė, kad ruošiama dar 500 įkalinimo vietų.
JK vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2024 m. kovo 31 dienai 12 proc. visų kalinių sudarė užsieniečiai - 10 422 žmonės. Dažniausiai po britų į teisiamųjų suolą keliauja albanai (12 proc.), lenkai (9 proc.), rumunai (7 proc.), airiai (6 proc.) ir jamaikiečiai (4 proc.).
Valdžios institucijos migrantų pusėje
Protestai JK tapo didžiausiais nuo 2011 m. ir pirmuoju rimtu iššūkiu vos prieš mėnesį pareigas pradėjusio eiti ministro pirmininko Keiro Starmerio leiboristų vyriausybei. Valdžia palaikė migrantus, kritikuodama dešiniuosius.
„Žmonės šioje šalyje turi teisę į saugumą, tačiau mes matėme išpuolius prieš musulmonų bendruomenes ir mečetes, kitų mažumų persekiojimą, nacių saliutus gatvėse, išpuolius prieš policiją, nepagrįstą smurtą kartu su rasistine retorika. Nedvejodamas įvardinius kas tai yra: kraštutinių dešiniųjų banditizmas", - pabrėžė britų premjeras.
Valdžia pažadėjo skirti apie 34 mln. eurų mečečių apsaugai. Be to, premjeras patikino, kad riaušininkai bus patraukti atsakomybėn. Pasak jo, policijoje bus sukurta nuolatinė specialistų armija protestams malšinti.
Visgi padėtis šalyje taip paaštrėjo, kad K.Starmeris rugpjūčio 5 dieną sušaukė nepaprastosios padėties vyriausybinio komiteto (COBRA) posėdį, kad aptartų, kaip reaguoti į vykstančius protestus. Pastarąjį kartą COBRA susitiko 2021 m., kai britų kariai paliko Afganistaną.
Be to, kelios šalys, kuriose daugumą sudaro musulmonai, perspėjo savo piliečius, esančius JK: Indonezija, Malaizija ir Nigerija paskelbė rekomendacijas laikytis atokiau nuo neramumų. Kazachstano ambasada Londone, taip pat JAE ir Australijos valdžios institucijos irgi paragino savo piliečius vengti miestų dėl antiislamiškų protestų.
Britai gali kviesti I.Maską pasiaiškinti
Šalies Bendruomenių Rūmai ketina į parlamentą iškviesti amerikiečių milijardierių, „X" savininką Iloną Maską (Elon Musk) dėl socialiniame tinkle paskelbtų pareiškimų apie riaušes šalyje, rašo „Politico".
Leiboristų partijos atstovai Či Onvura (Chi Onwurah) ir Donas Batleris (Don Butler), kandidatuojantys į parlamentinio mokslo, inovacijų ir technologijų komiteto vadovų postus, teigė reikalausiantys, kad I.Maskas ir kiti informacinių technologijų įmonių vadovai liudytų apie socialinių tinklų vaidmenį, nušviečiant ir vertinant JK apėmusius neramumus.
„Tikrai svarbūs dalykai yra tai, kaip platformų algoritmai skatina ir stiprina dezinformaciją bei rasinės neapykantos plitimą, ir kaip platformų verslo modeliai tuo remiasi", - patikslino Č.Onvura. D.Batleris pažymėjo, kad jis asmeniškai skundėsi dėl daugybės įžeidžiančių pranešimų socialiniame tinkle „X", tačiau administracija nusprendė jų netrinti.
Kiek anksčiau I.Maskas prognozavo karalystėje kilsiantį pilietinį karą.