Ką pavyks susigrąžinti Ukrainai?

Perspektyvos - pesimistinės

Amerikiečių ekspertai skeptiškai vertina Ukrainos perspektyvas susigrąžinti iki 1991 m. turėtas teritorijas, teigia „The New York Times" (NYT).

„Buvusių žemių susigrąžinimas - ne pats realistiškiausias scenarijus. Šalis bus mažesnė, bet galės išsaugoti didžiąją teritorijų dalį, o vėliau ekonomiškai ir strategiškai integruosis į Europą", - nurodė leidinys.

Pasak NYT apžvalgininkų, daugelis ekspertų skeptiškai vertina Kijevo galimybes susigrąžinti Krymą ir Donbasą jėga, ypač - po nieko nedavusio praėjusių metų kontrpuolimo.

Nepaisant gauto naujo paramos paketo, tuo, kad Ukrainai pavyks pakreipti situaciją fronte savo naudai, abejoja ir JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) administracija, remdamasis trimis valdininkais pranešė leidinys „Politico". Pasak jų, nors ukrainiečiai gavo viską, ko reikia pergalei, tai dar negarantuoja, kad jie laimės.

Valstybinė siena tarp Rusijos ir Ukrainos susiformavo 1991 m. rugpjūčio 24 d., kai buvusi tarybinė respublika paskelbė nepriklausomybę. 1992 m. birželį Dagomyse (Krasnodaro regionas) abiejų šalių prezidentai Borisas Jelcinas ir Leonidas Kučma pasirašė susitarimą dėl tolesnio tarpvalstybinių santykių vystymo. Jie sutarė laikytis valstybinių sienų atvirumo principo ir nuosekliai diegti tarptautinius standartus atitinkančią muitinės kontrolę.

2014 m. birželį Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba nurodė atlikti vienašališką sienos demarkaciją. Parlamentas rekomendavo Vyriausybei skubos tvarka patvirtinti dokumentus, leidžiančius vienašališkai atlikti sausumos sienos su Rusija demarkaciją, pertvarkant pasienį pagal ES išorinių sienų pavyzdį. Rusijos dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas pabrėžė, kad Rusija niekada nepripažino vienašališkai Kijevo pravestos demarkacijos.

Nusprendė padėti

Lenkijos gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas (Wladyslaw Kosiniak-Kamysz) nurodė, kad Varšuva nusprendė padėti Kijevui sugrąžinti į šalį šaukiamojo amžiaus vyrus, informavo „Reuters".

„Manau, dažnas lenkas piktinasi matydamas jaunus ukrainiečius viešbučiuose bei kavinėse ir tuo pat metu girdėdamas, kiek mes turime stengtis, kad padėtume Ukrainai", - pabrėžė ministras. Jis taip pat išreiškė solidarumą su kovojančiais fronte ukrainiečiais. Jo nuomone, pastarųjų priekaištai, išsakomi karo tarnybos vengiantiems ir todėl Ukrainą paliekantiems tautiečiams, yra pagrįsti.

Pasak ministro, Lenkija gali prisidėti prie Ukrainos piliečių, kurie nebeturės teisės būti užsienyje dėl pasibaigusio pasų galiojimo laiko arba jeigu bus gautas atitinkamas Kijevo prašymas, sugrąžinimo į gimtinę. V.Kosiniako-Kamyšo nuomone, tokia pagalba būtų abipusio solidarumo išraiška.

Kiek anksčiau tapo žinoma, kad maždaug 300 ukrainiečių nebegavo naujų pasų Varšuvos pasų poskyryje. Jame buvo galima gauti tik leidimą išvykti iš šalies. Valdininkai vienu atveju teigė, kad tai įvyko dėl techninių nesklandumų, kitu - kad nebeišduoti pasų užsienyje gyvenantiems šaukiamojo amžiaus vyrams nusprendė Ukrainos valdžia.