Karas iš Kursko srities persikelia į Sumus?

Rusijos Kursko regionas ribojasi su Sumų regionu Ukrainoje, ir prieš septynis mėnesius, Maskvai nesitikint, ukrainiečiai kariai ten įsiveržė ir dalį regiono užėmė. Padedant Šiaurės Korėjos kariams, Rusijai pavyko ukrainiečius apsupti ir šie praeitą savaitę turėjo sprukti, palikdami brangią vakarietišką ginkluotę, tankus, mašinas.

Ukrainiečiai pasitraukė iš Sudžos, didžiausio Rusijos miestelio toje Kursko regiono dalyje, ir prarado apie 80 procentų prieš pusmetį užimtos teritorijos. Maskva nori atsikovoti visą Kursko regioną, nes baiminasi, kad paskelbus paliaubas ukrainiečiai čia padarys galingus įtvirtinimus.

Padėtis tame pasienio ruože yra labai komplikuota, nes Rusijos kariai keliose vietose prasiveržė į Sumų regioną, tad kovos vyksta tiek Rusijos, tiek Ukrainos teritorijoje.

Prieš tris mėnesius man teko kartu su ukrainiečių kariais lankytis Sudžoje ir kalbinti rusų gyventojus. Šie buvo šokiruoti, patekę į ukrainiečių okupaciją, skundėsi maisto trūkumu, šildymo bei elektros nebuvimu. Teko priminti, kad dalis Ukrainos taip gyvena jau trejus metus.

Praeitą savaitę po keturių mėnesių pertraukos atvykau į Sumų regiono sostinę Sumus, nutolusius nuo Rusijos pasienio trisdešimt kilometrų. Šį kartą gyventojus pamačiau labiau sunerimusius. Jie neslėpė, kad baiminasi fronto priartėjimo, nes miestas vis dažniau yra apšaudomas, o rusai jau užėmė kelis pasienio kaimus.

Vykdamas į Sumus iš Charkovo pusiaukelėje sustojau, pamatęs rūkstančius dūmus Ochtirkos miestelyje. Paaiškėjo, jog prieš kelias valandas keturi Rusijos dronai atakavo garažų kooperatyvą. Savo mašinas ir garažus praradę žmonės raudojo, tačiau kartu ir džiaugėsi, kad sprogimai įvyko anksti rytą ir niekas nežuvo.

Sumų viešbutyje pirma naktis buvo bemiegė, nes 22 dronai atakavo energetinius ir karinius objektus, didžioji dalis miesto liko be elektros ir vandens. Kitą rytą vanduo ir elektra atsirado, o žmonės kaip niekur nieko ėjo į darbą, valgė kavinėse.

Sunku patikėti, tačiau po nemigos nakties vakare gyventojai rinkosi į filharmoniją paklausyti vietos simfoninio orkestro atliekamos italų kompozitoriaus Vivaldžio muzikos. Koncerto pabaigoje suolo kaimynė apsiašarojo, užkalbinus pasakė, jog Sumuose panikos dar nėra, tačiau ore tvyro nerimas - o gal jie prasiverš ir pateksim į okupaciją.

„Vakar pagaliau paklausiau į Vokietiją pabėgusios sesers patarimo ir nusipirkau lagaminą svarbiausiems daiktams, kad ekstra atveju per 5 minutes galėčiau pasitraukti. Karo pradžioje su 12 metų sūnumi, bomboms šalia krentant, išlėkėm į Italiją, bet ten sūnus nepritapo ir grįžom. Buvo ramu, tačiau pernai, prasidėjus Kursko operacijai, keleriopai padaugėjo apšaudymų, žūčių. Per paskutines kelias savaites, sugriuvus dviems namams netoli mūsų, sūnus ėmė gailėtis grįžęs, bet kaip palikti mamą ir vėžiu sergantį tėtį?" - klausė moteris.

Privačioje medicinos klinikoje administratore dirbanti Tania sakė, kad iki karo buvusi nereliginga, tačiau dabar ją labiausiai apramina cerkvė ir filharmonija.

„Paakiai mano mėlyni, per dronų atakas nemiegu, žadinu sūnų ir lekiam į vonią, o kai darbe kariai parodo Sudžoje nufilmuotas baisybes, apima siaubas", - kalbėjo Tania.

Moteris sakė, jog iki Kursko operacijos jų klinikoje kariai sudarė tik apie dešimtadalį pacientų, o dabar - net keturis penktadalius. Dauguma yra patyrę kontūzijas, kenčia nuo stuburo iškrypimų ir pažeistų kelio meniskų bei raiščių, nes tenka kasdien nešti didelius svorius ekipuotės ir šaudmenų. Apie pusė karių esą dar turi ryžto kovoti ir tiki pergale, tačiau kita dalis yra labai pesimistiška, bijo žūti ir meldžia kuo greitesnės karo baigties.

Vykstant Ukrainos ir JAV delegacijų deryboms Saudo Arabijoje Kijevo televizija „Express TV" atliko žiūrovų apklausą, užduodama klausimą: ar galima Ukrainoje taika be Vakarų partnerių saugumo garantijų? 93 procentams žiūrovų atsakius, kad negalima, televizijos žurnalistas liūdnai pakomentavo, jog JAV atsisakė suteikti tokias garantijas, tad Ukraina bus verčiama patikėti, jog Rusija laikysis taikos susitarimo.

Ar didelį spaudimą darė amerikiečiai Ukrainos delegacijai ir kokia buvo derybų atmosfera Džidoje nėra žinoma, nes delegacijos to neviešino ir padarė vien trumpus spaudos pranešimus. Ukrainos atstovai džiugiai informavo, jog JAV atnaujino ginklų ir žvalgybinės informacijos tiekimą, tačiau nieko nesakė apie tai, kodėl išsižadėjo saugumo garantijų ir nebuvo pasirašyta sutartis dėl bendros naudingųjų iškasenų gavybos.

Maskvos žiniasklaida pranešė, jog jų kariai Kursko srityje baigia apsupti ukrainiečių dalinius ir šie paniškai bėga, palikdami karinę techniką. Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Sirskis ramina, kad padėtis yra kontroliuojama, kad jų daliniams apsupimas negresia. Dalis Kijevo ekspertų ir televizijoje pasisakantys kariai, kovojantys Kurske, sako priešingai - padėtis blogėja kasdien ir grėsmė būti apsuptiems didėja.

Apžvalgininkai primena, jog tiek Ukrainoje, tiek Vakaruose nuo pat Kursko operacijos pradžios buvo abejojama dėl jos tikslingumo. Įsiveržimą į Rusiją gyrę Kijevo karo vadai teigė, jog ši karinė operacija pademonstravo Rusijos silpnumą ir Ukrainos jėgą, o per taikos derybas leis iškeisti užimtą teritoriją į priešo okupuotus rajonus. Tvirtinta, kad Rusija atitrauks svarbias pajėgas iš Donecko į Kurską. Tačiau dalies ukrainiečių karių išsiuntimas į Kursko sritį susilpnino ukrainiečių pozicijas ir rusai pasistūmėjo Donecko srityje.

Be to, ukrainiečiams nepasisekė įvykdyti užsibrėžto plano - užimti Kursko atominę elektrinę. Rusams į pagalbą atvykus Šiaurės Korėjos kariams, ukrainiečiams gintis tapo dar sunkiau. Dalis komentatorių baiminasi, jog dėl Rusijos puolimo Sumų mieste gali kilti panika ir žmonės bėgs kaip bėgo karo pradžioje, o tai reikš, kad Kursko operacija baigėsi gėdingu krachu ir daugybės karių praradimu, nors prezidentas V.Zelenskis įsiveržimą į Kurską pavadino Ukrainos kariuomenės galios demonstravimu.