4 nuotr.Viso pasaulio akis prikausčius Rusijos karui su Ukraina, Azerbaidžano dinastinis prezidentas Ilhamas Alijevas naudojasi proga atokiau nuo tarptautinės bendruomenės dėmesio užbaigti Talat Pašos pradėtą darbą, šluodamas nuo žemės paviršiaus armėnus. Talat Paša, Osmanų imperijos didysis viziris, laikomas pagrindiniu 1915-17 m. armėnų genocido organizatoriumi. Šio genocido metu „išvalyta" beveik visa istorinės Armėnijos teritorija, išskyrus Rusijos valdytą pakraštį, kuriame dabar gyvuoja Armėnijos valstybė.
Istorinės armėnų žemės dar prieš Kristų driekėsi nuo Eufrato ištakų iki pat Kaspijos jūros, apimdamos ir Arcachą, tiurkiškai vadinamą Kalnų Karabachu. Tik XI a. čia ėmė keltis tiurkai ogūzai, dabartinių turkų ir azerų protėviai. Ilgainiui didžioji Armėnijos dalis atiteko Turkijai, kuri iki šiol neigia vykdžiusi genocidą. Dėl Arcacho armėnai ligšiol ginčijasi su azerais, nors šis armėniškas kraštas skelbiasi atskira respublika.
2020 m. Azerbaidžanas susigrąžino sovietų laikais užtikrintą suverenitetą dalyje armėnų kontroliuotos teritorijos, bet to jam pasirodė maža.
Šį antradienį paskelbta, kad azerų pajėgos ėmė veržtis į tarptautinės bendruomenės pripažintą Armėnijos valstybės teritoriją, apšaudė jos karines pozicijas Goriso, Kapano, Džermuko ir Kornidzoro miestų kryptimi. Sprogimai užfiksuoti ir netoli Vardenio, Areni, Sotko, Verin Šoržos, Norabako, Kuto ir Mec Masriko kaimų. Jau yra ir žmonių aukų.
Azerbaidžanas pateikia savo įvykių versiją: pasak jo, Armėnija pati išprovokavo šį konfliktą, apšaudydama azerų armijos pozicijas. Baku patikino, kad atsakomosios priemonės yra tikslinės, o azerų kariniai atakuoja tik oficialius armėnų karinius objektus. Šalies Gynybos ministerija paneigė visus pranešimus apie planuojamą intervenciją į Armėnijos teritoriją.
Skirtingai, nei buvo galima tikėtis, į konfliktą sparčiai sureagavo užsienio šalys. Turkija pareikalavo nutraukti armėnų provokacijas prieš jos sąjungininką Azerbaidžaną, Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotinis Žozepas Borelis (Josep Borrell) paragino abi šalis taikytis, tarpininkauti ėmėsi ir Rusija, antradienį paskelbusi, kad jau susitarė dėl abiejų posovietinių šalių paliaubų.
Tarp dviejų sąjunginių tiurkų respublikų įsprausta Armėnija tradiciškai remiasi Rusija. Šiuo metu Rusijai vykdant invaziją į Ukrainą, turinčią ir genocido požymių, šalies agresorės sąjungininkei tenka sunkūs laikai: daugelis Vakarų politikų ir žymi dalis visuomenės mano, kad nėra, ko gailėti Moskovijos draugų. Vis dėlto kiekviena tauta turi teisę į laisvę, saugumą, gerovę ir savo tvarką savo istorinėje tėvynėje. Pažymėtina, kad Turkijos aktyviai remiamam Azerbaidžanui puldinėjant armėnus didžioji dalis istorinio Azerbaidžano yra Irano valdžioje, bet Baku nesiima priemonių vaduoti savo tautiečius nuo gerokai didesnio ir stipresnio okupanto.
Rusijai, savo ruožtu, atsirado puikių galimybių išsiplauti kruviną mundurą, dedantis taikdare.
