Kas galėtų pakeisti popiežių Pranciškų?

88-erių pontifikas vasario 14 d. buvo paguldytas į Romos A. Gemelli ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas abipusis plaučių uždegimas, Pasak Vatikano, jo būklė tebėra sudėtinga.

Dėl popiežiaus ligos teko atšaukti kai kuriuos renginius. Taip pat kilo nežinomybė dėl šventųjų Jubiliejaus metų renginių. Pastaraisiais metais susirūpinus dėl popiežiaus sveikatos ir jo senyvo amžiaus klausiama, kas galėtų jį pakeisti.

Tarp potencialių kandidatų yra keli žinomi kardinolai, kurie galėtų perimti popiežiaus pareigas. 2020 m. Edwardas Pentinas išleido autoritetingą knygą šiuo klausimu – „Kitas popiežius: pagrindiniai kandidatai kardinolai“ (angl. The Next Pope: The Leading Cardinal Candidates).

Popiežiui mirus, ar retesniais atvejais atsistatydinus, kaip buvo su popiežiumi Benediktu XVI, Vatikanas sušaukia konklavą – Kardinolų kolegijos susirinkimą – renkančią naują Bažnyčios vadovą.

2025 m. sausio 22 d. galiojančiose konklavos taisyklėse teigiama, kad 138 iš 252 kardinolų turi balso teisę. Tik jaunesni nei 80 metų kardinolai gali dalyvauti slaptuose rinkimuose Siksto koplyčioje.

Kiekvieną dieną būtų rengiami keturi balsavimo turai, kol vienas iš kandidatų surinktų dvejų trečdalių balsų daugumą. Šis procesas paprastai trunka nuo 15 iki 20 dienų.

Kardinolas Pietro Parolinas

Kardinolas Pietro Parolinas yra vienas iš kandidatų, kuris galėtų tapti popiežiumi. Nuo 2013 m. jis eina Vatikano valstybės sekretoriaus pareigas. 70-metis P. Parolinas iš Veneto, Italijoje, yra aukščiausio rango kardinolas konklavoje.

Užuot vadovavęsis „kairės“ ar „dešinės“ pažiūromis, jis jau seniai laikomas nuosaikių pažiūrų atstovu Katalikų Bažnyčioje.

Neseniai jis davė interviu Italijos laikraščiui „L’Eco di Bergamo“, kuriame komentavo keletą geopolitinių klausimų.

P. Parolinas sakė, kad visi gali prisidėti prie taikos, bet sprendimų niekada negalima siekti vienašališkai primetant kažkieno valią, nes tai gresia žmogaus teisių pažeidimu ir taip niekada nebus pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika.

Kardinolas Peteris Erdo

Kardinolas P. Erdo, buvęs Europos Vyskupų Konferencijų Tarybos (CCEE) pirmininkas, žinomas už pamaldumą Švč. Mergelei Marijai. 

72-ejų kardinolas iš Vengrijos yra konservatyvesnis balsas Bažnyčioje, nepritariantis praktikai, kai išsiskyrusiems arba dar kartą susituokusiems katalikams suteikiama Šventoji Komunija, nes jis tiki neišardoma santuoka.

Jis taip pat prilygino pabėgėlių priėmimą neteisėtam žmonių gabenimui. 2003 m. popiežius Jonas Paulius II įšventino P. Erdo į kardinolus.

Kardinolas Luisas Antonio Tagle

L. A. Tagle yra septintasis filipinietis tapęs kardinolu. Jeigu būtų paskirtas, jis taptų pirmuoju popiežiumi iš Azijos. Kardinolu jį įšventino popiežius Benediktas XVI. Šiuo metu 67-erių L. A. Tagle yra Šventojo Sosto Evangelizacijos dikasterijos proprefektas.

Jis labiau linkęs į kairiųjų pažiūrų politiką, panašiai kaip popiežius Pranciškus. Jis kritikavo Bažnyčios požiūrį ir pareiškimus apie gėjus, neištekėjusias motinas ir išsiskyrusius arba vėl susituokusius katalikus. 2015 m. jis sakė, kad griežti pasisakymai apie šiuos žmones juos izoliavo nuo visuomenės.

Kardinolas Matteo Zuppi

Kardinolas M. Zuppi laikomas popiežiaus Pranciškaus favoritu. Nuo 2022 m. gegužės jis pirmininkauja Italijos vyskupų konferencijai.

Dabar jam 69-eri, o 2019 m. jį kardinolu įšventino popiežius Pranciškus. M. Zuppi nuo tada kelis kartus leidosi į pasaulines keliones. Jis vyko su taikos misija į Ukrainą, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Jis taip pat lankėsi Jungtinėse Valstijose, kur susitiko su tuometiniu JAV prezidentu Joe Bidenu, bet nevyko pas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Prieš tapdamas kardinolu M. Zuppi išsakė pozityvią nuomonę apie LGBTQ bendruomenę. Anot jo, derėtų skatinti dialogą ir abipuses žinias bei supratimą, kad Bažnyčia įgytų naują pastoracinį požiūrį į „LGBT brolius ir seseris“.

Kardinolas Raymondas Leo Burke‘as

Raymondas Leo Burke‘as gimė Viskonsino valstijoje, JAV, o 2010 m. jį į kardinolus įšventino popiežius Benediktas XVI.

Jo kritikai jį laiko tiesmuku tradicionalistu. Jis viešai nepritarė popiežiaus Pranciškaus liberalesnei filosofijai, ypač tam, kad išsiskyrusioms ir vėl susituokusioms poroms būtų suteikiama Šv. Komunija. Jis sakė, kad Bažnyčios naujos formuluotės apie dirbtinę kontracepciją, civilinę santuoką ir gėjus yra „nemalonios“.

Jis taip pat teigė, kad Šv. Komunija neturėtų būti suteikiama katalikų politikams pritariantiems abortų įteisinimui, pavyzdžiui, J. Bidenui.