Katastrofa dėl pedagoginių studijų

Teigiama, kad vien sostinėje artėjančiais mokslo metais gali stigti apie pusės tūkstančio pedagogų, o kai kurių specialistų katastrofiškai trūks visoje Lietuvoje. Kaip skelbė nacionalinis transliuotojas, studijuoti chemijos pedagogiką šiemet pasirinko vos trys žmonės, informatikos - vienas, matematikos - 9, fizikos - nė vienas.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė „Vakaro žinioms" sakė, kad problema yra sisteminė ir ilgalaikė, kurios nebus lengva išspręsti vien pinigais - tarkim, gerokai padidinus stipendijas trūkstamų specialybių studentams ar kitais trumpalaikiais dalykais.

„Pedagogai ir būsimieji pedagogai turi pamatyti, kad duoti pažadai vykdomi ir vykdomi ne tik prieš rinkimus, bet tai yra ilgalaikis dalykas. Kad nėra kažkokio blaškymosi, kad yra politikos tęstinumas. Pedagogų atlyginimų kėlimas nacionalinio susitarimo kontekste buvo geras dalykas, bet nebuvo gerai tai, kad buvo tam tikrų „pasistumdymų" skaičiuose: bandyta įrodyti, kad jau pasiekėme tokį atlyginimų vidurkį, dėl kokio buvo susitarta. Nors visi, išskyrus valdančiuosius, akivaizdžiai matė, kad iki tų skaičių dar toli.

Kitas dalykas - per didelės klasės, per didelis darbo krūvis, didžiulė biurokratizmo našta, gulanti ant pedagogų pečių, nuolat besikeičiančios ugdymo programos, egzaminų tvarkos. Nestabilumas, chaosas švietimo sektoriuje taip pat lemia, kad vis mažiau jaunimo galvoja, jog pedagogo specialybė yra patraukli. Kas padėtų - tai nuoseklumas ir įvairių pokyčių įgyvendinimas nuosekliai, po truputį, prieš tai dėl jų surengus rimtas diskusijas", - akcentavo I.Kačinskaitė-Urbonienė.

Politikės manymu, tiksliųjų mokslų studijas vis mažiau renkamasi, nes pastaruoju metu didžiausias viliojimas buvo į socialinius mokslus. Be to, susiduriama ir su akivaizdžia problema. Pavyzdžiui, chemijos mokytojams tenka dirbti iškart keliose mokyklose, nes, tarkime, progimnazijose jie gauna vos po 4 ar kiek daugiau savaitinių pamokų - daugiau jų paprasčiausiai nėra. Todėl, anot Seimo narės, galbūt reikėtų, kad chemikai paraleliai būtų rengiami dėstyti ir kitas disciplinas. Arba kad būtų leidžiama jiems pamokas vesti nuotoliniu būdu, nes neretam tenka važinėti ir po skirtingus rajonus.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė prof. Vilija Targamadzė atkreipė dėmesį, kad valstybei svarbių programų studentams būtina skirti didesnes stipendijas. Pasak jos, nors kai kas sako, kad tai - smulkmena, iš tikrųjų nėra visiškai taip.

„Ypač tai svarbu į didmiesčius atvažiavus studijuoti iš provincijos, kur pajamos mažesnės. O didmiesčiuose bendrabučiai brangiai kainuoja, jau ir valgoma iš kito „bliūdo", nei buvo valgoma šeimoje. Yra daug dedamųjų. Baugina ir tiksliųjų mokslų studijų sudėtingumas. Mat suformuota nuomonė, kad socialinius-humanitarinius mokslus lengviau studijuoti", - kalbėjo profesorė.

Seimo narė sakė nenorinti spekuliuoti, tačiau vis tik prasitarė, kad buvo didžiulė klaida „išdraskyti" Lietuvos edukologijos universitetą (buvusį Lietuvos pedagoginį universitetą), kuris ir buvo įkurtas specialiai tam, kad rengtų pedagogus.

„Aš esu šito universiteto, kai jis dar buvo institutas, absolventė, baigiau gamtos mokslus. Manau, kad buvo didelė klaida šią įstaigą uždaryti. Reikėjo ją reorganizuoti, sustiprinti. Pedagogų rengimo centrams, kurie buvo įkurti trys, buvo daug pažadėta, bet reikiamos pagalbos jie taip ir nesulaukė: jiems delegavo įvairias funkcijas, tačiau tuo pačiu nepasirūpinta papildomais finansais ir žmogiškaisiais ištekliais. Mano supratimu, Lietuvos edukologijos universiteto panaikinimas buvo didžiulė klaida. Kita vertus, ir pati universiteto vadovybė (taryba, senatas, rektoratas) turėjo labiau pasistengti, pakovoti dėl išlikimo. Jei per trejus metus nesugebėjo parengti strateginio universiteto vystymosi plano, manau, kad nelabai stengtasi. Nors potencialas buvo milžiniškas. Kai kurios programos tarptautiniu lygiu buvo įvertintos ir patvirtintos šešeriems metams. O dabar tas potencialas išsibarstė.

Be to, reikia nepamiršti, kad Lietuvos edukologijos universitetas buvo tam tikra trauka: jei jame mokėsi tėvai, broliai seserys ar draugai, jie perduodavo teigiamą žinutę saviems. Be to, nė vienas kitas universitetas nesukūrė tokios infrastruktūros, visi dėstytojai žinojo, kad dirba su būsimaisiais pedagogais bei švietimo pagalbos specialistais. Visi užsiėmimai buvo fokusuoti būtent į pedagoginę veiklą. Dabar tos traukos nebeliko. Be to, universitete buvo galima pasirinkti dvigubą specialybę: biologiją-chemiją, geografiją-kūno kultūrą, istoriją-politologiją. Tereikėjo reorganizacijos", - reziumavo V.Targamadzė.