Kazachstanas keičiasi, klausimai lieka

Kamantinėja pasienyje

Pirmą kartą atskridus į Astaną nustebino priekabus pasieniečių tikrinimas, tačiau antrą kartą jie kartelę kilstelėjo dar aukščiau. Dabar pareigūnei, valandą pralaukus eilėje prie patikros posto, teko aiškintis ne tik dėl kelionės tikslo ar pasakoti, kur apsistosiu, bet ir aiškintis ko į Astaną skridau pirmą kartą. Išskrendant netyčia nugirdau kitų keleivių pokalbį, kuriems dar teko prisiminti, kada tiksliai jie atskrido į šalį, nors šią informaciją turi patys pasieniečiai. Su panašia patikra, bet tik kartą, teko susidurti vykstant į Baltarusiją.

Formaliai toks griežtumas buvo bandomas pagrįsti tuo, kad sostinėje tuo metu vyko Pasaulinės klajoklių žaidynės ir buvo atvykę kaimyninių šalių vadovai.

Vietinių teigimu, tokie pareiškimai yra ne visai teisingai, nes visus atskridusius, įskaitant ir Kazachstano piliečius, pasieniečiai visuomet griežtai tikrina.

Bet kokiu atveju, jeigu Astana tikisi pritraukti daugiau turistų iš Vakarų, jiems laikas peržiūrėti savo pasienio patikros procedūras, nes po tokio „šilto" sutikimo noras atvykti pasigrožėti šalimi gerokai sumažėja.

Taip pat sudėtinga, kol nėra tiesioginio susisiekimo. Na taip, skrydis per Varšuvą, įskaitant ir pavėlintą pakilimą, lyginant su kelione per Frankfurtą, truko kiek trumpiau, tačiau 14-15 valandų kelionė su persėdimu nėra tai, ko norėtų tiesiog pailsėti ar turistauti nusprendę asmenys.

Nors gal Kazachstanui vakariečiai, bent kol kas, ir nėra labai aktualu, nes Vakarams kuriant ir taikant naujas sankcijas Rusijai, pastarosios piliečiai į pasaulį sėkmingai keliauja per tą patį Kazachstaną. Kaip beje ir ukrainiečiai.

Gyvenimas - 24 val. per parą

Pagaliau palikus oro uostą, miestas pasitiko Pasaulio klajoklių žaidynes reklamuojančiomis iškabomis ir ... nebaigtu vienbėgiu geležinkeliu, turėjusių sujungti centrą ir oro uostą. Vietiniai paaiškino, kad ankstesni geležinkelio tiesėjai buvo pasodinti už korupciją, naujų paieškos užtruko, bet iki kitų metų geležinkelis turėtų būti baigtas.

Gali būti, kad tuomet ateis laikas ir šalia centro esančioms gatvelėms. Visos jos asfaltuotos, tačiau vietomis asfaltui, kaip ir daliai šaligatvių bei laiptų jau reikia dėmesio.

O štai tų, kurie klojo trinkeles mėgstama gyventojų pasivaikščiojimų vieta tapusioje Išimo upės krantinėje, matyt, laiku nepasodino, todėl gausiai lankomai vietai jau skubiai reikia remonto, kadangi klibančios ar aptrupėjusios trinkelės gali netrukti tapti spąstais. Vėlgi, tai buvo bandoma pateisinti ypač stipriu temperatūros svyravimu žiemą ir vasarą, tačiau prisiminus Gedimino prospekto trinkelių istoriją, manyčiau, kad daugiau įtakos turėjo pasirinktų trinkelių ir jų klojimo kokybė.

Tvarkingi šaligatviai svarbu, nes mėgstančiu pasivaikščioti šiomis vietomis netrūksta nei dieną, nei naktį. Kadangi tiek ties krantine, tiek ties kitoje upės pusėje esančiu parku įrengti visą parą budintys policijos postai, o teritorija yra apšviesta, čia tiek saugu, kad pusę pirmos nakties dar veikia tiras, kuriame dirba jaunutė mergina.

Valdžia taip pat negaili investicijų į sostinės apšvietimą, todėl vaikštant naktį gali susidaryti įspūdis, kad patekai į visai kitą pasaulį - blizgantys daugiaaukščiai, ryškios iškabos ar reklamos, dailiai apšviesti pastatų fasadai. Turint laiko išeitį į naktinį miestą labai verta. Dar ir dėl to, kad, pasak vietos gyventojų, kol sostinė spindi dieną-naktį, atokesni miesteliai naktimis panyrą į tamsą.

Astanoje netrūksta visą parą veikiančių sporto klubų, kurie, bent jau centrinėje dalyje, įkurti kas kelis šimtus metrų, be pertraukų dirbančių vaistinių, maisto prekių parduotuvių, kavinių, užkandinių. Tiesa, prekybos alkoholiu laikas yra ribojamas. Beje, parduotuvėse prekiaujama „Džiugo", „Viči" gaminiais. Faktiškai visur galima atsiskaityti banko kortelėmis - kazachai didžiuojasi savo paslaugų skaitmenizacijos lygiu.

Beje, visos kavinės, kiek teko apsilankyti, veiktų jos mieste ar oro uoste, iš karto į sąskaitą įskaičiuoja ir 10 proc. nuo sumos už aptarnavimą. Kainos kavinėse yra mažesnes, nei Vilniaus centre veikiančiose maitinimo įstaigose.

Į akis krito ir tai, kad Astanoje veikia pas mus sėkmingai išgyvendintos viešosios pirtys. Kazachai paaiškino, kad pirtys yra neatsiejama jų kultūros dalis; jos ne tik sudaro galimybę pasirūpinti asmenine higiena, bet ir yra susitikimų bei laiko praleidimo vieta.

Pabaigai - Kazachstanas tikrai puiki vieta turistams tiek iš Lietuvos, tiek ir iš kitų Europos šalių. Į jį vizų, vykstant iki 30 dienų laikotarpiui, nereikia. Kainos - draugiškos, dažnoje vietoje priima korteles. Vietiniai gyventojai - komunikabilūs ir linkę padėti. Visi kalba ne tik kazachiškai, bet ir rusiškai, nemaža dalis kalba angliškai, užrašai mieste - kazachų ir rusų kalbomis, todėl komunikacijos problemų taip pat neturėtų kilti. Belieka išspręsti susisiekimo klausimą bei paskatinti kazachus peržiūrėti pasienio patikros procedūras ir galima leistis į naujų atradimų kupiną kelionę.