1 nuotr.JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pasiūlymas įsigyti Grenlandiją sukėlė didelį rezonansą.
Respublikonai pateikė įstatymo projektą, kuris suteiktų prezidentui įgaliojimus derėtis su Danija dėl galimo salos pardavimo.
Ekspertai pateikia skirtingus siūlomo sandorio sumos vertinimus, pažymi RIAMO.
Siekiant nustatyti Grenlandijos vertę, siūloma ją laikyti nekilnojamuoju turtu ir atsižvelgti į pajamas iš naudingųjų iškasenų. Atliekant vertinimą reikėtų apskaičiuoti gamybos sąnaudas ir galimas sandorio finansines priemones, tokias kaip įmokos atidėjimas ar pasirinkimo sandoriai. Galutinė kaina priklausytų nuo daugelio veiksnių, įskaitant riziką ir socialines pasekmes gyventojams.
Grenlandijos „kaina" svyruoja nuo 12,5 iki 77 mlrd. JAV dolerių. Šią sumą interviu „The New York Times" įvardijo buvęs Niujorko federalinio rezervų banko ekonomistas Deividas Barkeris (David Barker).
Jo nuomone, „Financial Times" įvardinta 1,1 trln. dolerių suma kelia abejonių, nes salos ištekliai nepateisina tokių išlaidų.
Teritorijų pardavimas tarp šalių nėra neįprastas dalykas.
Istorija žino tokius sandorius kaip Vašingtono iš Rusijos imperijos 1867 m. už 7,2 mln. dolerių įsigyta Aliaska arba 1917 m. už 25 mln. dolerių Mergelių salų pirkimas iš Danijos.
Grenlandijos atveju taip pat būtina atsižvelgti į jos 57 tūkst. gyventojų nuomonę, dėl ko reikės surengti referendumą.
Grenlandija traukia dėmesį dėl savo strateginės padėties ir turtingų išteklių, tokių kaip litis ir kobaltas, kurie domina priklausomybę nuo Kinijos siekiančią sumažinti JAV. Tačiau salos ištekliai vis dar nėra aktyviai eksploatuojami, nes trūksta investicijų.
Tai didina tikimybę, kad D.Trampo planai bus įgyvendinti.
