1 nuotr.Istoriniame Pekino Uždraustajame mieste įkurtose dirbtuvėse restauratorė vatos tamponu švelniai valo dulkes iš daugybę metų saugykloje laikytos šimtmečių senumo figūrėlės plyšių. Tik maža dalis iš 1,86 mln. saugomų artefaktų vienu metu eksponuojama Kinijos sostinės Rūmų muziejuje. Tačiau pastarąjį dešimtmetį, prezidentui Xi Jinpingui raginant labiau rūpintis kultūros paveldu, pastangos išsaugoti istorines relikvijas suintensyvėjo, tūkstančiai lobių atnaujinami, tikintis vėliau juos eksponuoti.
Kinijos vyriausybė praėjusią savaitę sukvietė žurnalistus apsilankyti Uždraustojo miesto dirbtuvėse, ten jie išvydo darbuotojus su latekso pirštinėmis valančius ir šveičiančius žibintus, nefrito pakabukus ir laiko nudėvėtus paveikslus, kad grąžintų jų buvusią šlovę.
Pasak muziejaus, šiemet spalį Pekine atidarius naują objektą, kasmet atkuriamų ir eksponuojamų artefaktų skaičius gerokai padidės.
Šimtai turistų praėjusią savaitę rikiavosi prie raudonų muziejaus komplekso sienų, kai kurie buvo pasipuošę tradiciniais kostiumais. Visuomenei atvertose salėse jau galima pamatyti restauratorių darbo rezultatus. Lankytojai plūdo į Laikrodžių galeriją, sustodami pasigrožėti įmantriais prietemoje švytinčiais auksiniais laikrodžiais.
Muziejus, įkurtas Mingų ir Čingų dinastijų imperatoriškuosiuose rūmuose, kai iš Uždraustojo miesto buvo iškeldintas paskutinis imperatorius Pu Yi ir jo namiškiai, šiais metais švenčia 100 metų jubiliejų. Jo kolekciją sudaro paveikslai, kaligrafijos pavyzdžiai, bronzos, aukso ir sidabro dirbiniai, keramika ir tekstilė, apimanti beveik visas Kinijos meno formas nuo priešistorinių laikų iki šiuolaikinės eros.
Per kelis neramius laikotarpius jiems buvo iškilusi didžiulė grėsmė. Šimtai tūkstančių kūrinių buvo išvežti iš muziejaus praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį, kad nepatektų į įsiveržusios Japonijos kariuomenės rankas. Vėliau daugelį jų į Taivaną išgabeno nacionalistai, Kinijos komunistų pajėgų nugalėti ir pabėgę iš žemyno Kinijos pilietinio karo pabaigoje 1949 metais.
1952 m. muziejus pirmą kartą subūrė restauratorių komandą, į ją pritraukė Čingų dinastijos imperatoriškųjų dirbtuvių tradicijas išsaugojusius amatininkus.
Tačiau per septintojo ir aštuntojo dešimtmečio Kultūrinę revoliuciją vertingus artefaktus sugadino, sunaikino arba pavogė Mao Zedongo Raudonoji gvardija – jaunų komunistų brigados, nuožmiai nusitaikiusios į viską ir visus, kas tik buvo susiję su buržuazija.
