Laikas tiesiog visiems dalinti pinigus?

Nauja-sena iniciatyva

Oficialiame Europos Komisijos tinklalapyje, Iniciatyvų paskyroje galima susipažinti su piliečių siūlymu „Visoje ES įvesti besąlygines bazines pajamas". Idėją pateikia žmonių grupė, kurios vadovu nurodytas Klausas Samboras (Klaus Sambor) iš Austrijos. Įdomu, kad internetas šį senyvo amžiaus Vienos gyventoją pristato kaip vieną aktyviausių kovotojų už bazines pajamas ne tik Austrijoje, bet ir visoje ES.

Iniciatyvos autoriai nurodo, kad jų tikslas „nustatyti, jog visoje ES būtų įvestos besąlyginės bazinės pajamos, kurios užtikrintų kiekvieno asmens pragyvenimą ir galimybę dalyvauti visuomenės gyvenime, dalyvaujant jos ekonominėje politikoje. Šis tikslas bus pasiektas, neviršijant sutartimis nustatytos ES kompetencijos".

Besąlyginės bazinės pajamos, jų teigimu, yra viena iš svarbiausių priemonių, siekiant žmogaus orumo, laisvės ir lygybės tikslų, išdėstytų pagrindiniuose ES dokumentuose. Jų nuomone, tai užfiksuota antrame jos straipsnyje:

„Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.

Besąlyginės bazinės pajamos, apibrėžtos remiantis keturiais nurodytais kriterijais, suteikia galimybę įgyvendinti visas pirmiau išvardytas vertybes. Jomis užtikrinamas materialinis saugumas ir visapusiškas dalyvavimas visuomenės gyvenime be išankstinių sąlygų bei visų asmenų lygybė."

EPA-ELTA nuotr.

Beje, pati EK nurodo, kad „už šio puslapio turinį atsako tik iniciatyvų organizatoriai. Tekstuose išreikšta tik autorių, bet jokiu būdu ne EK nuomonė".

Visuotinės gerovės garantas?

Ne taip seniai Seimo Ateities komitete vyko diskusija apie tai, ar Lietuvoje būtų galima taikyti universalių bazinių pajamų modelį. Tokiai idėjai pritarus jis turėtų užtikrinti, kad kiekvienas šalies gyventojas gautų būtiniausius poreikius leidžiančias patenkinti išmokas.

Profesorė Birutė Teodora Visokavičienė, kaip ir prieš keletą metų, buvo įsitikinusi, kad tokios pajamos galėtų tapti daugelio šios dienos socialinių problemų sprendimo būdu. Jos nuomone, modelis užtikrintų darbo rinkos ir jos dalyvių laisvę. Prisiminė profesorė ir Suomijos, kurioje vyko su bazinėmis išmokomis susijęs eksperimentas, pavyzdį. Pasak B.T.Visokavičienės, eksperimentas netgi pranoko organizatorių lūkesčius, nes įrodė, kad papildomas lėšas gaunančių žmonių elgsena keičiasi į gerąją pusę. Turėdami garantuotas pajamas, pastarieji jautėsi geriau, ramiau miegojo, buvo tausojama jų sveikata. Taip pat buvo akcentuota, jog garantijas turintys žmonės daugiau laiko skirdavo kūrybai, nuveikė nemažai gerų darbų, buvo pakilios nuotaikos ir niekas nenorėjo nedirbti.

Tai - utopija

„Vakaro žinių" pakalbinti visuotinių bazinių pajamų kritikai atkreipė dėmesį, kad šios idėjos propaguotojai nepastebi arba sąmoningai nutyli nemažai svarbių detalių.

Pirmiausia buvo akcentuota, kad šalių vykdomuose eksperimentuose dalyvavo labai mažai žmonių - dalyvių skaičius neviršijo 2000. Kritikai pabrėžė, kad ir šiuo metu netgi toje pačioje Lietuvoje tam tikras „bazines pajamas" gauna gerokai daugiau šalies gyventojų - neįgaliųjų, sunkiai besiverčiančių pensininkų, vaikų ir t.t.

''Pixabay'' nuotr.

Pasak jų, dirbanti visuomenė galėtų išlaikyti ir 10 tūkst. nedirbančių, tačiau kas nutiktų, jeigu tokias išmokas gautų visi? Juk šiuo metu išlaikomi asmenys todėl ir aprūpinami, kad jais rūpinasi likusi visuomenės dalis.

Kitas svarbus momentas - pinigų nuvertėjimas. Jeigu šiandien, nepaisant infliacijos, išmokos vertė dar didelė, ją padarius visuotina, realiai iš 1000 gaunamų eurų liks vienas arba du. Palyginimui buvo pateiktas pavyzdys, jeigu valdžia nuspręstų kiekvienam gyventojui skirti po milijoną eurų, tai protingiausia už juos būtų įsigyti didelę maisto prekių parduotuvę su visu jos turiniu. Reikalas tas, kad milijoną gavęs kepėjas ar pardavėja greičiausiai nuspręstų nedirbti, todėl jau po savaitės pasijaustų akivaizdus maisto stygius, o kainos būtų tokios, kokias nustatytų turintys jo atsargas.

Galiausiai, jeigu kiekvienam Lietuvos piliečiui kas mėnesį būtų skiriama 1000 eurų, tuomet vieno mėnesio išlaidos tam siektų 3 mlrd., metinės - 36 mlrd. eurų. Tai gerokai daugiau, negu bendras šalies biudžetas, iš kurio išlaikomas ne tik išpūstas valdininkų aparatas, bet ir medikai, ugniagesiai gelbėtojai, mokytojai, policininkai ir t.t.

Kritikai kelia pagrįstą klausimą - ko tokiomis „naujovėmis" siekiama? Juk jeigu niekas nedirbs, nebus, kas kuria produktą, o gyventi vis tiek reikės. Kita vertus, daugelis žmonių jau dabar yra priklausomi nuo finansų sistemos ir įvairių išmokų, tad didinti jų priklausomybės nėra prasmės. Finansų ministerijos teigimu, šiuo metu bazinių pajamų idėjos realizavimas nėra svarstomas.