Lenkai laukia atsiprašymo iš ukrainiečių už Voluinės skerdynes

Institucijos atstovo nuomone, ukrainiečių lyderis privalo prisiimti daugiau atsakomybės ir atsiprašyti lenkų už Antrojo pasaulinio karo metais vykdytas vadinamąsias Voluinės žudynes, per kurias ukrainiečių nacionalistai žudė regione gyvenusius lenkus.

L.Jasinas pasiūlė V.Zelenskiui pasakyti: „Atleiskite, mes atsiprašome". Toks pareiškimas, URM atstovo nuomone, turėtų teigiamą įtaką Lenkijos ir Ukrainos santykiams.

„Mes, lenkai, prisiėmėme lenkišką atsakomybę už mūsų šalies ukrainiečių atžvilgiu padarytus nusikaltimus. Tačiau pasigendame tokios pat atsakomybės iš Ukrainos pusės, nors po to daug kas pasikeistų į gera", - teigė jis.

Tiesa, diplomatas pripažino, kad Varšuvos ir Kijevo santykiuose yra svarbesnių klausimų, o V.Zelenskis turi apsčiai kitų rūpesčių, todėl Voluinės skerdynių klausimas Ukrainai dabar nėra pats svarbiausias.

Voluinės skerdynės - 1942-1943 metais Vakarų Ukrainos teritorijoje (1920 - 1939 m. ji priklausė Lenkijai) vykę įvykiai. Minėtu laikotarpiu Ukrainos nacionalistų organizacijos - Ukrainos sukilėlių armijos būriai puldinėjo ir žudė Voluinėje gyvenusius etninius lenkus. Viena didžiausių atakų buvo surengta 1943 m. liepos 11 d., kuomet ukrainiečių daliniai atakavo daugiau kaip 100 lenkų gyvenviečių. Skirtingais vertinimas per šią ataką buvo nužudyta nuo 60 iki 100 tūkst. žmonių.

2016 m. Lenkijos seimas priėmė rezoliucija, kuria minėtus įvykius įvardino kaip genocidą, o liepos 11 d. paskelbė Nacionaline genocido aukų atminimo diena.

Tų pačių metų pabaigoje lenkų būriai surengė atsakomuosius išpuolius, per kuriuos, skirtingais duomenimis, buvo nužudyta nuo 2 iki 24 tūkst. ukrainiečių.

Lenkijos prezidentas Andžėjus Dūda (Andrzej Duda) Voluinės skerdynes pavadino etniniu valymu, nes žudynių tikslas buvo išstumti lenkus iš minėtų teritorijų. 2022 m. liepą A.Dūda pareiškė, kad sieks, jog Ukraina pripažintų tiesą apie Voluinės įvykius.

„Mes norime tiesos. Norime kapų. Norime melstis ant mūsų artimųjų ir giminių kapų. Tai - sudėtinga tema. Mums ji skausminga, reikalaujanti tiesos konstatavimo, o ukrainiečiams sudėtinga, nes jiems gėda. Kaip čia taip dabar pripažinti, kad buvo žudoma? Tik mes neturime siekti tiesos mojuodami kumščiais. Šito reikia siekti ramiais veiksmais. Tikiu, kad tai pavyks realizuoti, nes kita pusė tam nusiteikusi palankiai", - tuomet teigė Lenkijos lyderis.

2022 m. rudenį atsakydamas į klausimą apie Ukrainos požiūrį į Voluinės skerdynes, V.Zelenskis patikino, kad Kijevas ir Varšuva yra suinteresuoti išspręsti visus aštrius, su tragiškais bendros istorijos epizodais susijusius, klausimus.

2016 m. tuometinis Lenkijos gynybos ministras Antonis Mačerevičius (Antoni Macierewicz) pareiškė, kad tikraisiais priešais buvo rusai, kurie ir pasinaudojo ukrainiečių nacionalistais genocido Voluinėje organizavimui.

Ukrainiečių reakcija

Ukrainiečių pasiuntinys Lenkijoje Vasilijus Zvaryčius pareiškė, kad Varšuvos Kijevui išsakyti reikalavimai atsiprašyti už Voluinės įvykius yra nepriimtini:

„Bet kokie bandymai primesti Ukrainos prezidentui ar Ukrainai, ką mes privalome daryti dėl mūsų bendros praeities, yra nepriimtini ir smerktini. Prisimename istoriją, esame pasiruošę dialogui ir tarpusavio supratimui, bet raginame vengti nepagarbių ir neapdairių pareiškimų. Ypač - genocidinės Rusijos agresijos prieš Ukrainos žmones fone.

Be to, gerai žinoma tikrojo susitaikymo Ukrainos ir Lenkijos santykiuose formulė, kuria rėmėsi mūsų bažnyčių hierarchai, suvokdami istorijos eigą ir visą moralinę bei krikščioniškąją mūsų santykių esmę. Ji skamba taip: „Mes atleidžiame ir prašome atleidimo".