1 nuotr.Lenkija ir Vengrija, tikėtina, šiemet nesulauks pirmosios milijardų eurų išmokos iš ES lėšų, skirtų ekonomikos gaivinimui po pandemijos, vakar perspėjo aukščiausio rango pareigūnas. Politologų nuomone, šios šalys baudžiamos už pasipriešinimą kuriant Europos Federaciją.
Europos Komisija, atsakinga už 800 mlrd. eurų bloko pandemijos padarinių likvidavimo fondo lėšų paskirstymą, dar neskyrė pinigų šioms dviem šalims, nes neva kilo abejonių dėl jų „demokratiškumo".
Viltys, kad pavyks pasiekti proveržį, buvo atsiradusios, kai Lenkija susidūrė su migrantų krize pasienyje su Baltarusija ir kai Briuselis parodė solidarumą šalies vyriausybei.
Tačiau EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis sakė, kad pinigų išmokėjimas vis dar stringa, nes Komisijai ir abiem šalims sunkiai sekasi susitarti dėl išmokų sąlygų.
„Nors darbas tęsiasi, sakyčiau, vargu ar galėsime jį užbaigti iki metų pabaigos", - žurnalistams sakė V.Dombrovskis.
„Kaip visada, svarbiausia yra esminių dalykų pažanga... Greitis priklausys nuo to, kaip greitai jie sugebės padaryti pažangą esminiais klausimais", - pridūrė jis.
Jei gaivinimo planai bus patvirtinti, Lenkija gali gauti 36 mlrd. eurų ES išmokų, o Vengrija - 7,2 mlrd. eurų subsidijų.
Kalbant apie Lenkiją, ES vykdomoji valdžia nenori pasirašyti gaivinimo plano, kol dešinioji vyriausybė ignoruos Europos teismų sprendimus dėl teismų nepriklausomumo užtikrinimo.
Vengrijos oficialiai prašoma įsipareigoti vykdyti antikorupcines reformas ir suteikti geresnes teismų nepriklausomumo garantijas verslams.
Komentuoja politologas Algis AVIŽIENIS:
ES vadovai seniai stengiasi įtvirtinti ES teisės viršenybę virš nacionalinių valstybių teisės. Energingiausiai tam priešinasi Lenkija su Vengrija, todėl norima palaužti jų valią ne tik per finansinių išmokų sustabdymą, bet ir per opoziciją - atvirai kišantis į šių valstybių reikalus ir palaikant glaudžius ryšius su opozicinėmis politinėmis jėgomis tiek Lenkijoje, tiek Vengrijoje. Būtent dabar „netikėtai" visos Vengrijos opozicinės partijos susivienijo į bendrą frontą prieš Viktorą Orbaną. Briuselis atvirai remia pasipriešinimą teisėtai išrinktai valdžiai šiose šalyse.
Oficialiai teigiama, jog šiuo metu kova vyksta tik dėl tam tikrų teisinių niuansų bei sistemos. Bet tai yra tik viena išraiška kur kas platesnio karo, apimančio iš esmės visus egzistencinius ir vertybinius klausimus.
ES narių konstituciniai teismai yra ne kartą konstatavę, kad tarptautiniai įsipareigojimai yra viršesni už nacionalines konstitucijas - net ir pas mus tai įtvirtinta, nors pačioje Konstitucijoje to nėra. Eurofederalistai šį principą laiko kone šventu. Kai lenkai švelniai tam pasipriešino, Briuselyje išgirdome reakciją, kuri buvo arti isterijos - esą lenkai atakuoja ES vertybes, nors yra visiškai priešingai - tai ES nuolat atakuoja lenkus...
Kita vertus, visi supranta, jog be ES teisės viršenybės principo neįmanoma turėti ir jokios efektyvios Europos Sąjungos. Noriu skaitytojams priminti, kad Europoje visą laiką nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos vyrauja eurofederalistiniai vėjai. Iškart po karo buvo mėginama sukurti panašią politinę sąjungą - Europos Federaciją, nes karo metais nacionalinė idėja buvo diskredituota, bet tam pasipriešino Šarlio de Golio vedini prancūzai, kurie tuo metu buvo laikomi vieni iš karo laimėtojų ir turėjo nemažą autoritetą. Šis projektas buvo atidėtas keliems dešimtmečiams, tačiau niekada jo nebuvo atsisakyta. Kai tik pasitaiko proga, visada bandoma žengti bent vieną žingsnį toliau šia linkme. Štai ką apie tai sako buvęs Europos Komisijos vadovas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker): „Mes išmetame vieną pasiūlymą, kuris suteikia Briuseliui daugiau galių, o tuomet žiūrime, kokia bus reakcija - jeigu reakcija silpna, tuomet žengiame žingsnį toliau, jeigu kyla stiprus pasipriešinimas, tuomet laukiame geresnės progos...
Taigi, visada buvo valia kurti Jungtines Europos Valstijas, tik tai pristabdydavo kažkokia opozicija. Šiuo metu Lenkija ir Vengrija yra didžiausia opozicija šiai tendencijai, todėl juos ir baudžia."
