Lenkija: Rusija planavo „oro terorizmo“ išpuolius prieš viso pasaulio avialinijas

Tai jis pareiškė Varšuvoje priimdamas kaimyninės Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Jų susitikimas įvyko iki išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos likus vos keletui dienų.

ES ir NATO narė Lenkija yra viena iš didžiausių Ukrainos sąjungininkių nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį pradėjo karą su Kijevu.

„Galiu per daug nekonkretizuodamas pasakyti tik tai, kad nuogąstavimai, jog Rusija planavo oro teroro išpuolius ne tik Lenkijoje, bet ir prieš viso pasaulio oro linijas, yra pagrįsti“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė D. Tuskas.

D. Tuskas taip pat pasakė, kad šiuo metu Europos Sąjungai pagal rotaciją pusei metų pirmininkaujanti Lenkija dės pastangas, kad Ukraina galėtų greičiau prisijungti prie šalių bloko.

„Būdama pirmininke, Lenkija įveiks pastaraisiais mėnesiais susiklosčiusią padėtį be išeities“, – kalbėjo D. Tuskas.

„Ir mes kartu su Ukraina ir mūsų partneriais Europoje dėsime pastangas... kad kaip galima labiau paspartintumėme stojimo procesą“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis reporteriams sakė, kad „kuo greičiau Ukraina įstos į ES, kuo greičiau Ukraina taps NATO nare, kuo glaudžiau bendradarbiausime, tuo greičiau visa Europa įgys jai būtino geopolitinio tikrumo“.

„Rusija nepraeis, jei būsime integruoti, būsime vieningi ir stiprūs ir gerbsime vieni kitus“, – pridūrė jis.

„Spręstina problema“

V. Zelenskis su Ukrainos rėmėjais susitikti skubėjo iki D. Trumpui sugrįžtant į Baltuosius Rūmus.

Respublikonų partijai atstovaujantis būsimasis JAV prezidentas žadėjo kitą savaitę pradėjęs darbą skubiai užbaigti karą, tokiu savo pareiškimu priversdamas Ukrainą sunerimti, kad ji gali būti verčiama mainais į taiką atsisakyti didelės dalies savo teritorijos.

D. Tuskas ir V. Zelenskis kalbėjo ir apie dešimtmečius trunkantį ginčą dėl per Antrąjį pasaulinį karą Volynėje – dabartinėje Vakarų Ukrainos teritorijoje – nužudytų lenkų.

D. Tuskas, kurio valdančiojo proeuropietiško aljanso gegužę laukia rinkimai, šalyje patiria konservatorių spaudimą siekti, kad šių žudynių aukų palaikai būtų ekshumuoti.

Penktadienį D. Tuskas pasveikino „sprendimą ekshumuoti pirmuosius nužudytųjų lenkų palaikus“, tačiau tiek Kijevas, tiek Varšuva nebuvo linkę atskleisti konkrečių šio susitarimo sąlygų.

„Egzistuoja gana aiški spręstina problema – lenkų šeimoms reikia oriai palaidoti savo artimuosius“, – trečiadienį kartu su V. Zelenskiu dalyvaudamas spaudos konferencijoje pasakė D. Tuskas.

„Tai, kad mes (Lenkija ir Ukraina) suprantame vieni kitus dėl šio klausimo ir pradedame normaliai kalbėtis bei imtis veiksmų – taip, tai reiškia proveržį“, – pridūrė jis.

Tačiau nei viena iš šalių nenurodė, kokių gi būtent veiksmų buvo imtasi.