1 nuotr.2023 m. mirties bausmių skaičius pasaulyje išaugo 31 proc. ir buvo didžiausias nuo pat 2015 m., kasmetinėje ataskaitoje nurodė organizacija „Amnesty International". Maždaug pusė jų teko Iranui.
Penketuke lyderių - ir JAV
Remiantis „Amnesty International" duomenimis, praėjusiais metais įvykdytos 1153 mirties bausmės, kai 2022 m. jų buvo 883. Tokias bausmės priemones taikė tik 16 šalių, kas yra žemiausias geografinis rodiklis nuo pat stebėjimų pradžios. Į praėjusių metų statistiką nepateko Baltarusija, Japonija, Birma ir Pietų Sudanas, nors 2022 m. jos joje figūravo.
Praėjusiais metais organizacija užfiksavo 2428 naujus mirties bausmės paskelbimo atvejus, kas yra 20 proc. daugiau negu 2022 m, kai tokių buvo 2016. 2023 m. pabaigos duomenimis, mirtininkų kamerose buvo laikomi 27 687 žmonės.
Daugiausia egzekucijų praėjusiais metais įvykdyta Kinijoje ir Irane. Į lyderių penketuką taip pat patenka Saudo Arabija (172 bausmės, +12 proc.), Somalis (padidėjo nuo 6 iki 38) ir JAV (24 bausmės arba 33 proc. daugiau negu 2022 m.).
„Kelios JAV valstijos pademonstravo šaltakraujišką prielankumą egzekucijoms ir siekį investuoti į žmonių marinimo būdus. Alabamoje pradėjo naudoti naują žiaurų būdą - nunuodijimą azotu. Šiemet, prabėgus 14 mėnesių po pirmo nesėkmingo bandymo, taip buvo numarintas Kenetas Smitas (Kenneth Smith), - papasakojo generalinė „Amnesty International" sekretorė Anjes Kalamar (Agnes Callamard). - Nepaisant to, kad Kinija atsidūrė pirmoje vietoje, žmogaus teises ginančios organizacijos neturi tikslių duomenų iš šios šalies, todėl jos nėra skaičiavimų statistikoje. Kinijoje tokia informacija priskirta valstybės paslaptims, tačiau aktyvistų vertinimu daugiausia egzekucijų surengiama būtent joje ir kasmet myriop pasiunčiama tūkstančiai žmonių."
„Amnesty International" nepavyko gauti informacijos apie mirties bausmes, įvykdytas Vietname ir Šiaurės Korėjoje, kur, tikėtina, jos taip pat yra dažnas reiškinys.
Nepralenkiamasis Iranas
Visgi labiausiai prie egzekucijų skaičiaus praėjusiais metais augimo prisidėjo Iranas. 74 proc. visų žinomų nuosprendžių buvo priimti ir įvykdyti šioje musulmoniškoje šalyje. Ten 2023 m. myriop buvo pasiųsti mažiausiai 853 žmonės, kas yra 48 proc. daugiau negu prieš metus, kai tokių buvo 576.
„Irano valdžia aiškiai parodė, kad visiškai nevertina žmonių gyvybių ir padidino mirties bausmių, skiriamų už su narkotikais susijusius nusikaltimus skaičių. Tai eilinį kartą įrodo, kad mirties bausmė labiausiai marginalizuotoms ir vargingiausiai gyvenančioms Irano bendruomenėms turi diskriminacinį poveikį", - pabrėžė „Amnesty International" generalinė sekretorė.
Egzekucijų narkotikų bylose skaičius šovė aukštyn - 2023 m. 56 proc. mirties bausmių buvo įvykdytos būtent pagal „narkotikų" straipsnius.
Vietos valdžia egzekucijas vykdė visoje šalyje, taip stengdamasi įbauginti žmones bei įtvirtinti savo valdžią, teigia žmogaus teisių gynimo organizacija. „Amnesty International" duomenimis, neproporcionaliai daug egzekucijų buvo įvykdyta Irano etninės mažumos - beludžių - atstovams. Jiems teko 20 proc. visų mirties bausmių, nors beludžiai sudaro tik 5 proc. Irano gyventojų.
Taip pat egzekucijos buvo įvykdytos mažiausiai 24 moterims ir 5 asmenims, kurie mirties dieną dar buvo nepilnamečiai.
Organizacijos ataskaitoje akcentuojama, kad iš fiksuotų egzekucijų mažiausiai 545 įvykdytos už tokius nusižengimus, kurie pagal tarptautinę teisę neturi būti baudžiami mirtimi.
Jiems „Amnesty Internatioal" priskiria su narkotikais susijusius nusikaltimus, šnipinėjimą bei plėšimus.
