5 nuotr.Į Vokietijos vakaruose, Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinėje žemėje esantį Miunsterio miestą lapkričio 3-4 dienomis buvo sutelktos ypač gausios policijos pajėgos.
Istorinis miesto centras buvo visiškai uždarytas. Tokių priemonių teisėsauga ėmėsi, nes būtent čia vyksta „Didžiojo septyneto" URM atstovų derybos, į kurias netruko sureaguoti vietos aktyvistai, pranešė „dein-ms.de".
Ministrų susitikimo proga Miunsteryje veikiantys eko-aktyvistai „Fridays for Future", „Greenpeace", „Seebrücke" ir „KlimaEntscheid" reikalavo klimatinio teisingumo ir priminė, kad pasaulis priklauso ne tik G7-ui. Jų akcija (vietos gyventojų teigimu, vienas iš tądien vykusių 13-os) įvyko lapkričio 3-ą. Mitingo organizatoriai atkreipė dėmesį į tai, kad, nepaisant principo „moka tas, kuris teršia", labiausiai dėl klimato krizės kenčia mažiausiai prie aplinkos taršos prisidedantys kraštai ir jų gyventojai.
Augantis mirtingumas
Remiantis kiek anksčiau šiemet paskelbtomis Tarpvyriausybinės ekspertų grupės atliktos analizės išvadomis, mirtingumas nuo potvynių, sausrų ir uraganų labiausiai pažeidžiamuose pasaulio regionuose yra 15 kartų didesnis, negu mažiau pažeidžiamuose regionuose. Tai savo pasisakymuose akcentavo ir Hondūro eko aktyvistė Marlena Korea (Marlen Corea): „Ryškiausiai klimato kaitą pastebime gamtiniuose reiškiniuose, kadangi būtent tai yra klimato kaitos pasekmės: sausros, potvyniai, uraganai, visuotinis atšilimas ir tai tik dalis iš jų. Be to, šios pasekmės vis daugiau žmonių verčia emigruoti".
Jos teigimu, atsakomybę už visą tai ir už labiausiai pažeidžiamų šalių dėl klimato kaitos patiriamus nuostolius turėtų prisiimti išvystytą pramonę turinčios šalys. M.Korea akcentavo, kad nedelsiant turi keistis tarptautinė politika, vykdomi pasirašyti susitarimai bei užtikrina, kad žalieji fondai pasiektų tuos žmones, kuriems labiausiai reikia paramos.
Aktyvistų reikalavimai G7-o šalims
Susirinkusieji ne tik išsakė savo pastebėjimus, bet ir pateikė reikalavimų G 7-o šalims sąrašą:
Socialinės ir globalios nelygybės mažinimas skiriant klimato apsaugai, adaptacijai prie jo ir dėl jo kaitos patiriamų nuostolių kompensavimui konkrečias finansines priemones.
Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, investicijų į nuolatinės infrastruktūros kūrimą stabdymas ir laipsniškas anglies naudojimo atsisakymas visose G7-o šalyse iki 2030 m.
Šiuo metu veikiančių kolonijinių struktūrų, sukuriančių sąlygas eksploatacijai ir žmogaus bei tarptautinių teisių pažeidinėjimui, pripažinimas ir demontavimas.
