M.Rutte: NATO gynyba turi įjungti „turbokompresorių“, kad užkirstų kelią karui savo teritorijoje

„Mes nesame pasirengę tam, kas mūsų laukia po ketverių ar penkerių metų, – sakė B. Rutte Briuselyje. – Pavojus visu greičiu juda mūsų link“.

Spalį NATO generalinio sekretoriaus pareigas pradėjęs eiti M. Rutte pasakė savo pirmąją svarbią kalbą Briuselyje.  

Rusijos karas Ukrainoje privertė Vakarų karinį Aljansą sustiprinti savo rytinį flangą ir didinti išlaidas gynybai. Nepaisant padidėjusių gynybos biudžetų, NATO šalių ginklų gamyba vis dar atsilieka nuo Maskvos.

„Rusija rengiasi ilgalaikei konfrontacijai. Su Ukraina. Ir su mumis, – sakė M. Rutte. – Tai, kas vyksta Ukrainoje, gali nutikti ir čia“.

Buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas pabrėžė, kad „neišvengiamos karinės grėsmės“ nėra, tačiau sakė, kad NATO turi veikti „greičiau ir įnirtingiau“, kad sustiprintų gynybą ir išvengtų būsimų konfliktų rizikos.

„Galime užkirsti kelią kitam dideliam karui NATO teritorijoje, – sakė jis. – Atėjo laikas pereiti prie karo laikų mąstymo. Ir padidinti mūsų gynybos produkciją bei išlaidas gynybai“.

NATO vadovas ragino imtis veiksmų Rusijai pasiekus kai kurių laimėjimų fronto linijoje Ukrainoje prieš pavargusias Kyjivo pajėgas. „Kiekvieną savaitę Ukrainoje žūva arba sužeidžiama daugiau nei 10 tūkst. žmonių“, – sakė M. Rutte. – Nuo 2022 m. vasario aukų yra daugiau nei vienas milijonas“.  

Pernai 32 NATO šalys nustatė minimalų išlaidų gynybai lygį – du procentus bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiais metais šį lygį turėtų pasiekti 23 narės, tačiau M. Rutte tvirtino, kad tikslą reikės padidinti. „Galiu jums pasakyti, kad mums reikės kur kas daugiau nei dviejų procentų“, – sakė jis.

„Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas deda daug pastangų, kad susilpnintų Šiaurės Ameriką ir Europą, – sakė M. Rutte. – Mes nekariaujame. Bet tikrai nesame ir taikoje“.

Šie karšti raginimai skamba Donaldui Trumpui rengiantis perimti valdžią karinėje supervalstybėje JAV. D. Trumpas sako, kad NATO sąjungininkės turi didinti išlaidas gynybai, jei nori neprarasti Vašingtono paramos, ir siūlo naują tikslą – tris procentus BVP gynybai. Pasak diplomatų, Aljansas svarsto galimybę susitarti dėl šio naujo tikslo per viršūnių susitikimą Hagoje birželį. Tačiau išlaidų gynybai didinimas yra didelis iššūkis kai kurioms didžiosioms Europos ekonomikoms. Ispanija ir Italija vis dar skiria gynybai gerokai mažiau nei du procentus BVP.

„Jei dabar neišleisime daugiau, kad išvengtume karo, vėliau už karą sumokėsime nepalyginamai didesnę kainą“, – sakė M. Rutte. „Šaltojo karo metu europiečiai gynybai išleido kur kas daugiau nei tris procentus BVP. Su tokiu mentalitetu mes laimėjome šaltąjį karą“, – pridūrė M. Rutte.

Nepaisant daugybės iniciatyvų sustiprinti Europos ginklų gamybą, Vakarų šalių pastangos sustiprinti savo kariuomenes gerokai atsilieka nuo Rusijos ir Kinijos. „Nesame ten, kur norime būti, – sakė M. Rutte. – Rusija ir Kinija veržiasi į priekį. Mes rizikuojame atsilikti. Tai labai pavojinga“.

NATO generalinis sekretorius paragino vyriausybes glaudžiau bendradarbiauti ir pateikti „didelius užsakymus bei ilgalaikes sutartis“. Pramonė turi „diegti naujoves ir prisiimti rizikas“, įvesti papildomas pamainas ir gamybos linijas. Europos gynybos sektorius yra „pernelyg mažas, susiskaldęs ir per lėtas“, įspėjo M. Rutte.