1 nuotr.NATO vadovas Jensas Stoltenbergas Vokietijos laikraščiui „Die Welt“ sakė, kad Ukraina turėjo visišką teisę pradėti netikėtą puolimą Rusijos Kursko pasienio regione kaip savigynos veiksmą.
Rugpjūčio 6 dieną pradėtas puolimas pribloškė Kremlių: Kijevas teigia užėmęs dešimtis gyvenviečių ir daugiau kaip 1 200 kv. kilometrų teritorijos.
"Ukraina turi teisę gintis. Ir pagal tarptautinę teisę ši teisė nesibaigia prie sienos, – sakė J. Stoltenbergas šeštadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Die Welt“. – Pagal tarptautinę teisę Rusijos kariai, tankai ir bazės ten (Kurske) yra teisėti taikiniai“.
Šis puolimas taip pat nustebino Kijevo sąjungininkus – J. Stoltenbergas sakė, kad Ukraina „dėl savo plano nesitarė“ su NATO ir kad Vakarų karinis aljansas „nevaidino jokio vaidmens“.
J. Stoltenbergas taip pat palankiai įvertino Vokietijos įsipareigojimą išlikti didžiausia Ukrainos karine donore Europoje ir antra pagal dydį pasaulyje, nors Berlynas ruošiasi kitų metų biudžete mažinti paramą Kijevui.
Kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė dėl šio sprendimo praėjusią savaitę sulaukė aršios kritikos. Jis teigia, kad Vokietija ir toliau tieks Ukrainos kariuomenei reikalingą ginkluotę bei įrangą.
Kursko puolimas mažai ką pakeitė fronto linijoje rytų Ukrainoje, kur Rusija ir toliau teigia pasiekianti vis naujų laimėjimų, įskaitant trijų kaimų užėmimą penktadienį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad jo kariuomenė susiduria su „nepaprastai sudėtinga“ situacija netoli strateginio centro Pokrovsko Donecko srityje, link kurio artėja Rusijos pajėgos.
