1 nuotr.Rugpjūčio 5-ąją Europos Sąjunga oficialiai patvirtino sprendimą artėjančią žiemą dujų vartojimą mažinti 15-a proc., tačiau prieš šią iniciatyvą pasisakė Lenkija ir Vengrija. Tokią informaciją, remdamasi protokoliniu dokumentu, paskelbė agentūra „Reuters". Vengrija iš pat pradžių neslėpė, kad iniciatyvai nepritars, Lenkija, pirma tarsi sutikusi, balsavimo metu pasisakė prieš, informuoja agentūra.
Varšuvą teisinį dokumento pagrindą pavadino „defektiniu" ir pabrėžė, kad įtaką ES šalių-narių energetiniam balansui darantys sprendimai turi būti priimti tik vienbalsiai.
Nepaisant lenkų ir vengrų prieštaravimo, „Reuters" duomenimis, dokumentas buvo priimtas, nes tam užteko paprastos daugumos arba 15-os balsų.
Iki kitų metų kovo dujų vartojimą mažinti 15-a proc. ES šalys susitarė dar liepos 26-ąją. Atskaitos tašku imamas kiekvienos šalies pastarųjų penkerių metų dujų vartojimo vidurkis. Taip pat ES šalims palikta pačioms nuspręsti, kokios priemonės bus taikomos prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.
Susitarime numatyta ir galimybė paskelbti „Visasąjunginį pavojų". Jis būtų skelbiamas, jeigu kiltų rimta grėsmė dujų tiekimui. Tuomet ribojimai taptų privalomais. „Turime būti pasirengę tam, kad dujų tiekimas iš Rusijos bet kada gali būti nutrauktas", - pareiškė už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson.
Plane numatytos ir kelios išimtys. Nuo įpareigojimo mažinti vartojimą atleidžiamos tos šalys, kurios neturi bendrų su kitomis ES narėmis dujotiekio sistemų. Taip pat valstybės gali prašyti lengvatų, jeigu jos viršijo planuotus saugyklų užpildymo rodiklius arba jeigu svarbiausios šalies pramonės šakos yra labai priklausomos nuo dujų.
ES dėl dujų vartojimo mažinimo susitarė mažėjant jų tiekimui dujotiekiu „Nord Stream". Birželį „Gazprom" į Europą tiekiamų dujų apimtis sumažino nuo 167 mln. kubinių metrų iki 67 mln. kubinių metrų per parą. Liepos 25-ąją šis kiekis buvo sumažintas dar 33 mln. kubinių metrų ir dabar siekia tik 20 proc. dujotiekio pajėgumų. Rusijos dujų monopolininkas savo sprendimą grindė tuo, kad „Siemens" taip ir negrąžino jai Kanadoje remontuotos turbinos.
Iš pradžių kalbėjusi apie sankcijas, vėliau Otava nusprendė per Berlyną grąžinti turbiną Maskvai. Tiesa, pastaroji, teigdama, kad esą „Siemens" atsisako suteikti būtinas garantijas, įrenginį pasiimti atsisako.
