Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį paragino suintensyvinti diplomatines pastangas siekiant „greičiau“ pasiekti taikos Ukrainoje, karui tęsiantis jau trečius metus.
Šis raginimas nuskambėjo tuo metu, kai O. Scholzas patiria vis didesnį vidinį spaudimą, visuomenei jaučiant nuovargį nuo konflikto, kuris prasidėjo 2022 metais Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
„Manau, kad dabar atėjo laikas aptarti, kaip galime išeiti iš šios karo situacijos ir greičiau pasiekti taiką“, – visuomeniniam transliuotojui ZDF kasmetiniame vasaros interviu sakė O. Scholzas.
Kraštutinių dešiniųjų AfD ir kraštutinių kairiųjų BSW partijos, – kurios abi nori nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, – praėjusią savaitę Vokietijoje vykusiuose dvejuose regioniniuose rinkimuose pasiekė žymių laimėjimų, o O. Scholzo koalicijos partijos patyrė nuostolių.
Vokietija yra antra didžiausia po Jungtinių Valstijų šalis pagal pagalbos Ukrainai apimtis, ir O. Scholzo vyriausybė ne kartą žadėjo tęsti paramą „tiek, kiek reikės“.
Pasak O. Scholzo, Rusija turėtų dalyvauti kitame tarptautiniame taikos viršūnių susitikime dėl karo užbaigimo, po to, kai iš pirmojo Maskva buvo pašalinta.
„Svarbu užtikrinti pažangą“, – pabrėžė O. Scholzas.
„Neabejotinai bus surengta dar viena taikos konferencija, – sakė jis, – ir mes su (Ukrainos) prezidentu sutinkame, kad joje turi dalyvauti Rusija.“
Birželio mėnesį į pirmąjį Ukrainos organizuotą aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijoje susirinko daugiau kaip 90 valstybių vadovai ir aukščiausi pareigūnai, o Rusija nebuvo pakviesta.
Kyjivas tikisi šiais metais surengti antrąjį taikos viršūnių susitikimą, o prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos pabaigoje sakė, kad Rusija turėtų dalyvauti, „jei norime pasiekti reikšmingų rezultatų“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad yra pasirengęs deryboms su Ukraina, prieš tai atmetęs derybų idėją, kol vyksta Kyjivo kontrpuolimas į Rusijos Kursko regioną.
Kremlius anksčiau tvirtino, kad bet koks taikos susitarimas turėtų priversti Kyjivą atsisakyti teritorijos, kurią Maskva įvardija kaip savo, – o tai yra nepriimtina sąlyga Ukrainai.