1 nuotr.2023 metų Nobelio fizikos premijos laimėtojais paskelbti trys mokslininkai: Pierre‘as Agostini (Prancūzija), Ferencas Krauszas (Vengrija-Austrija) ir Anne L‘Huillier (Prancūzija-Švedija) už eksperimentus, kurie suteikė žmonijai naujų priemonių elektronų pasauliui atomuose ir molekulėse tyrinėti, pranešė Švedijos karališkoji mokslų akademija.
Mokslininkai buvo įvertinti „už eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai elektronų dinamikai medžiagoje tirti“, – teigė akademija.
Greitai vykstantys įvykiai, žmonių suvokimu, pereina vienas į kitą, panašiai kaip filmas, sudarytas iš nejudančių vaizdų, suvokiamas kaip nenutrūkstamas judėjimas.
„Jei norime tyrinėti išties trumpus įvykius, mums reikia specialios technologijos. Elektronų pasaulyje pokyčiai įvyksta per kelias dešimtąsias atosekundės dalis: atosekundė yra tokia trumpa, kad vienoje sekundėje jų yra tiek, kiek sekundžių būta nuo visatos gimimo“, – sakoma akademijos pranešime spaudai.
„Pierre‘as Agostini, Ferencas Krauszas ir Anne L‘Huillier pademonstravo būdą, kaip sukurti itin trumpus šviesos impulsus, kurie gali būti naudojami matuoti greitiems procesams, kurių metu elektronai juda arba keičia energiją“, – sakoma jame.
P. Agostini yra Ohajo valstijos universiteto (JAV) profesorius, o F. Krauszas – Maxo Planko instituto (Vokietija) direktorius.
A. L‘Huillier, tik penktoji moteris, laimėjusi Fizikos premiją nuo 1901 metų, yra Lundo universiteto (Švedija) profesorė. Ji žurnalistams sakė, kad buvo įpusėjusi skaityti paskaitą, kai sulaukė skambučio iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, ir „buvo sunku“ ją užbaigti.
„Esu labai sujaudinta... Šį apdovanojimą gauna ne tiek daug moterų, todėl jis labai labai ypatingas“, – sakė A. L‘Huillier.
Visi trys laureatai pasidalys 11 mln. Švedijos kronų (apie 1 mln. JAV dolerių) premiją, kurią jiems įteiks karalius Karolis XVI Gustavas per ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, minint premiją įsteigusio mokslininko Alfredo Nobelio mirties metines.
