1 nuotr.Kylanti temperatūra turėtų tapti pasauliniu „raudonuoju pavojaus signalu", trečiadienį pareiškė Jungtinių Tautų meteorologijos ir klimato agentūros vadovė po to, kai rugpjūčio mėnesio pasaulio karščio rodikliai vėl sumušė rekordus.
Rekordinis rugpjūtis
Rugpjūtį pasaulyje antrus metus iš eilės fiksuota rekordinė vidutinė temperatūra, rodo preliminarūs ES klimato stebėsenos tarnybos duomenys, kuriuos matė agentūra AFP.
Meteorologijos agentūrų duomenimis, Australijoje, Japonijoje, kai kuriose Kinijos dalyse ir Norvegijoje rugpjūtis buvo karščiausias per visą istoriją.
„Akivaizdu, kad temperatūra kyla daugiau, nei norėtume, - pabrėžė Pasaulio meteorologijos organizacijos vadovė Selestė Saulo (Celeste Saulo). - Ir taip yra todėl, kad nepakanka veiksmų."
Nors tiksli šių rugpjūčio mėnesio vidutinė pasaulio temperatūra dar nežinoma, ES klimato kaitos tarnyba „Copernicus" nustatė, kad ji bus aukštesnė už praėjusių metų rugpjūtį išmatuotą rekordinę 16,82 laipsnio Celsijaus temperatūrą.
„Ribos visą laiką yra peržengiamos", - nerimavo C.Saulo, kalbėdama Singapūre vykusiame vietos meteorologijos tarnybų regioniniame klimato forume. Ji taip pat paragino gerinti meteorologijos tarnybų stebėseną ir teikti joms paramą, pridurdama, kad reikia daugiau išteklių.
C3S duomenimis, šis rekordinis rugpjūtis tęsia beveik nenutrūkstamą 15 mėnesių seriją, kai kiekvienas metų mėnuo viršijo savo paties temperatūros rekordą.
Pavojus tiltams
Dėl klimato kaitos kyla pavojus, kad sugrius dalis Amerikos tiltų, pranešė „The New York Times" (NYT). Anot leidinio, apie 25 proc. JAV tiltų buvo pastatyti iki 1960 m., o didžiulis karštis ir išaugę potvyniai situaciją tik blogina.
„Ekstremalios gamtinės sąlygos sukėlė tiltų krizę. Tai nėra kažkas, kas nutiktų esant normaliomis klimato sąlygomis", - teigė Kolorado Boulderio universiteto civilinės inžinerijos profesorius Polas Činovskis (Paul Chinowsky).
NYT paaiškino, kad prieš kelis dešimtmečius statytiems tiltams buvo naudojamos medžiagos, kurios nėra skirtos atlaikyti staigius temperatūros pokyčius. Pasak P.Čynovskio, betoną ir metalines konstrukcijas laikantys elementai dėl didelių karščių gali subyrėti kaip žaislinės kaladėlės.
JAV transporto sekretorius Pitas Butidžičius (Pete Buttigieg) leidiniui sakė, kad tiltai yra tas infrastruktūros tipas, kurio atnaujinimas trunka ilgiausiai. Jis pažymėjo, kad problemos fiksuojamos visoje šalyje.
Moksliniame žurnale „PLOS One" paskelbtame tyrime nurodoma, kad dėl ekstremalių temperatūrų, susijusių su klimato kaita, iki 2050 m. kas ketvirtas plieninis tiltas Jungtinėse Valstijose gali sugriūti. Iki 2040 m. gali prireikti didelio masto tiltų remonto ir uždarymo.
Problemos su tiltais jau turi įtakos tiekimo grandinėms ir prekių savikainai, rašo NYT. 2022 m., iškritus rekordiniam kritulių kiekiui, buvo sugriauta tilto atkarpa Kalifornijos ir Arizonos pasienyje, o 2015 m. sugriuvo kita 10-ojo tarpvalstybinio greitkelio atkarpa.
Amerikos transporto tyrimų instituto duomenimis, kiekvienas toks tilto uždarymas padidina krovinių vežimo išlaidas maždaug 2,5 mln. JAV dolerių per dieną dėl vėlavimų ir papildomų degalų sąnaudų. Inžinieriai prognozuoja, kad per ateinantį dešimtmetį tokių incidentų visoje šalyje tik daugės.
