Pavojingiausios šių laikų mafijos

Kas yra mafija

Plačiąja prasme mafija galima vadinti bet kurią organizuotą nusikalstamą grupuotę, bet norint ją vadinti mafija pirmine šio žodžio prasme kriminalinių nusikaltėlių grupė turi atitikti šiuos kriterijus:

Turėti ir laikytis savo „garbės kodekso;

Įtaka ekonominei veiklai ir visuomeniniam politiniam gyvenimui tam tikroje teritorijoje arba jos siekimas;

Kiekvieno jos nario veikla visada vykdoma grupuotės vardu.

Mafijos „branduolį" dažniausiai sudaro vienos šeimos nariai, paprastai užimantys aukščiausias vietas grupuotės hierarchijoje. Žemesnio rango grupuotės nariai gali būti nesusiję giminystės ryšiais su valdančiuoju klanu, į mafiją jie patenka pagal rekomendaciją arba būdami priversti, neturėdami kitos išeities.

Italų mafija

Mafijos istorija prasideda būtent Italijoje, ir iki šiol italų mafija yra laikoma gausiausia ir įtakingiausia ne tik tėvynėje, bet ir už jos ribų. Romanas „Krikštatėvis" ir jo garsioji ekranizacija visame pasaulyje išgarsino grupuotę „Cosa nostra", bet Italijoje yra ir kitų, ne mažiau įtakingų mafiozų bendrijų. FTB duomenimis dabar stambių mafijos grupuočių gretose Italijoje - apie 25 tūkst. narių, o su jais visame pasaulyje yra susiję apie 250 tūkst. žmonių.

„Cosa Nostra" (Mūsų Reikalas) - Sicilijos mafija, saloje atsiradusi XIX a. pradžioje. Nepaisant mėginimų ją sunaikinti, sindikatas veikia ir dabar, ir ne tik Italijoje. Mūsų dienomis pagrindinis kriminalinės grupuotės pajamų šaltinis yra narkotikų prekyba. Pasak Oksfordo universiteto profesoriaus Federiko Varezės (Federico Varese), tyrinėjančio mafiją, „Cosa Nostra" aktyviai „pridenginėja" migrantų nakvynės vietas, kurioms išlaikyti pinigus skiria valstybė. 2010 m. paaiškėjo, kad „Cosa Nostra" pelnėsi iš ES finansuojamo vėjo jėgainių statybos Sicilijoje projekto, reketuodama vietos rangovus. O dar siciliečiai kreipiasi pagalbos į mafiozus sprendžiant stambius komercinius ginčus, ir neretai tai būna kur kas veiksmingiau negu kreiptis į teismą - mafija dirba greičiau ir geriau, bet, aišku, brangiau.„Cosa Nostra" ne kartą žudė savo priešus. 1992 m. prie Palermo buvo nužudytas teisėjas Džovanis Falkonė (Giovanni Falcone), kovojęs su mafija. Po dviejų mėnesių žuvo jo bendražygis Paolas Borselinas (Paolo Borsellino). Abiem atvejais mafijos nariai naudojo bombas.

„Cosa Nostra" įdomi dar ir tuo, kad joje iki šiol išliko „įšventinimo" ritualas, atskleistas 1989 m., kai FTB paskelbė ceremonijos garso įrašą. Tiriant paaiškėjo, kad grupuotės nariai patys parenka kandidatus stoti į gangsterių gretas. Iš pradžių jie išmėgina pradedančiuosius nusikaltėlius, siūlydami jiems atlikti keletą užduočių, paskutinė iš jų - žmogžudystė. Jeigu pretendentas pasirodo gerai, jo yra prašoma gražiai apsirengti ir atvykti į sutartą vietą, kur jam yra pranešama, kad palikti „Cosa Nostra" gretas galima tik mirties atveju. Šalia naujoko dedamas peilis arba pistoletas ir klausiama, ar jis yra pasirengęs panaudoti ginklą, kad apgintų savo draugus iš klano. Suprantama, atsakymas „ne" nepriimamas. Paskui naujokui įpjaunamas pirštas ir jo krauju ištepamas popierinis šventas paveikslėlis; paskui jis įduodamas į naujojo mafijos nario rankas ir padegamas. Naujasis narys turi laikyti karštus pelenus rankose, o bosas tuo metu ištaria: „Jeigu tu atskleisi „Mūsų Reikalo" paslaptis ir išduosi šeimos draugus, taip pragare sudegs ir tavo siela".

Šiandien ne tik Sicilijos policija, bet ir vietos visuomeninės organizacijos tęsia kovą su „Cosa Nostra". Pavyzdžiui organizacija „Libera Terra" padeda verslo projektams, naudodama iš mafijos konfiskuotus pinigus.

„Camorra" - Neapolyje ir Kazertoje veikianti kriminalinė gauja. Pagrindinė jos veiklos sritis - prekyba narkotikais. Taip pat „Camorra" reketuoja statybos firmas, bendroves, laidojančias nuodingas atliekas, ir drabužių gamintojus, ypač tuos, kurie falsifikuoja populiarius prekės ženklus ir aktyviai įdarbina migrantus.

Įdomu, kad klano struktūroje pagal tradiciją ypatingą vietą užima moterys - būtent jos dažniausiai veikia kaip kurjerės ir „buhalterės", išmokančios uždarbį gaujos nariams. „Camorra" garsėja ypatingu žiaurumu priešams ir išdavikams.

„Ndrangheta" veikia Šiaurės Italijoje, Turine ir Kalabrijoje, ir daugiausia užsiima narkotikų prekyba. Kai kuriais duomenimis būtent šis klanas kontroliuoja iki 80 proc. kokaino prekybos Europoje. Taip pat grupuotė vagia lėšas, skiriamas nepasiturintiems, ir kontroliuoja kitas nusikalstamo verslo sritis.

Robertas Savianas (Roberto Saviano), žurnalistas ir knygos-reportažo „Gomorrah", pagal kurią buvo sukurti to paties pavadinimo filmas ir serialas, autorius, yra įsitikinęs: „Camorra" ir „Ndrangheta" daug labiau negu „Cosa Nostra" yra susitepusios krauju. Turbūt todėl, kad šioms gaujoms vadovauja jaunesni lyderiai, jų ne tokia griežta hierarchija ir „garbės kodeksas".

Japonų mafija

Japonų mafijos, dažnai vadinamos „jakudza", veiklos sritys yra panašios kaip „kolegų" iš Italijos: prekyba narkotikais, reketas ir žmonių grobimas. Bet taip pat jie gana atvirai kišasi į politiką ir dalyvauja legaliuose ekonominiuose procesuose.

Japonų mafija veikia daugiausia didmiesčiuose. Įvairių jakudzų (mafiozų) klanų atstovų galima sutikti prabangių viešbučių ir firminių parduotuvių rajonuose. Mafijos sindikatai yra paplitę Tokijo rajonuose ir ten palaiko tokią griežtą tvarką, kad miesto gatvėse nusikalstamumo beveik nėra - smulkūs banditai jakudzų bijo.

Nuo seno jakudzų požymis buvo tatuiruotės, kuriomis klanų nariai išgražindavo praktiškai visą kūną. Šiandien jos jau ne tokios populiarios, bet kai kurie mafiozai ir toliau puošia kūną spalvotais paveikslėliais.

Kitaip kaip Italijos mafiozai, jakudzos pernelyg nesislapsto ir neretai kontaktuoja su spauda. 2004 m. vieno iš mafijos vadeivų dukra Sioko Tendo net parašė knygą „Jakudzos duktė. Šokiruojanti gangsterio dukters išpažintis", kurioje papasakojo, ką jai teko patirti. Pasak jos, mafija Japonijoje elgiasi labai padoriai ir bendraujant su jos nariais susidaro tik vienas įspūdis - jie puikūs žmonės! Bet jei juos supykdysite - jums galas. Sioko pateko į mafiją per tėvą, kuris buvo smarkiai prasiskolinęs ir bandė išspręsti problemą bendradarbiaudamas su jakudzomis. Bandymas išspręsti finansinį klausimą tapo žabangais visai šeimai.

Už prasižengimus klanui jakudzos baudžia nukirsdami pirštus, o tai padaryti turi pats nusikaltęs narys. Japonijos nacionalinės policijos agentūros duomenimis 2020 m. mafijai priklausė apie 26 tūkst. narių, o dar anksčiau, 2018-iais - 30,5 tūkst. Bet toks sumažėjimas vargu ar rodo, kad mafiozai nyksta.

Kolumbijos mafija

Daugelyje Lotynų Amerikos šalių klestinčius narkotikų kartelius taip pat galima vertinti kaip mafijines struktūras, nes dauguma iš jų taip pat atsirado kaip „šeimos verslas". Pagrindinė šių kartelių veikla - narkotikų platinimas, bet taip pat jie prekiauja ginklais, žmonėmis. Ypač pagarsėjo Kolumbijos karteliai. Vienam iš jų, Medeljino karteliui, vadovavo garsusis narkobaronas Pablas Eskobaras (Pablo Escobar), miręs1993 m.

Nors Eskobaro kartelį pavyko sutriuškinti, kitos panašios organizacijos gyvuoja ir šiandien. Jų nariai išsiskiria ypatingu žiaurumu: nesismulkindami žudo visus, kas jiems trukdo, užpuldinėja policininkus, garsius visuomenės veikėjus ir politikus, įskaitant kandidatus į prezidentus.Garsiausias iš dabar gyvenančių - narkobaronas Dairas Antonijus Usuga (Dairo Antonio Úsuga), pravarde Otonielis, vadovavęs karteliui „Įlankos Klanas", įsikūrusiam neįžengiamose džiunglėse prie Kolumbijos ir Panamos sienos. Toje teritorijoje, vadinamoje Darjeno srityje, iki kartelio narių atėjimo gyveno tik indėnų gentys. 2021 m. rudenį, organizavus plataus masto operaciją, D.Usugą pavyko sulaikyti. Vėliau jis buvo išduotas JAV ir nuteistas 45 metus kalėti.